Minint Medicinos darbuotojų dieną, Kauno savivaldybės administracija įvertino itin pasižymėjusius specialistus ir medicinos įstaigas. Kandidatus apdovanojimams siūlė miesto sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, savivaldybės sveikatinimo veiklos padalinys, medikų organizacijos ir profesinės sąjungos. Specialiai suburta komisija išrinko penkis asmenis, kuriems skirta 3000 eurų premija.
Tarp apdovanotųjų – Kauno miesto poliklinikos Pagalbos namuose tarnybos vedėja, bendrosios ir išplėstinės praktikos slaugytoja Ieva Bradulskienė. Premija taip pat atiteko Žaliakalnio poliklinikos šeimos gydytojai Audronei Činčytei, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytojai, vaikų neurologei Mildai Endzinienei, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojai medicinai Ilonai Kajokaitei bei Kauno savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjui Tautvydui Lukavičiui.
Nusilenkta ir įstaigoms, geriausiai skiepijusioms vaikus ir suaugusiuosius bei vykdžiusioms prevencines programas. Tarp jų – šeimos medicinos centras „Vivat Vita“, Kauno miesto poliklinikos Centro padalinys, viešoji įstaiga „Auki sveikas“, Kauno miesto poliklinika ir Kalniečių šeimos klinika.
Pagalbos Namuose Tarnybos Plėtra ir Iššūkiai
Slaugytoja Ieva Bradulskienė pasidalijo savo patirtimi, atskleisdama, kad jos darbai, už kuriuos buvo apdovanota, prasidėjo prieš trejus metus, atėjus dirbti į medicinos įstaigą. Ji vadovavo mobiliajam punktui pandemijos metu, vėliau dalyvavo vakcinacijoje. Dar nesibaigus pandemijai, kartu su kolegomis teikė būtiną pagalbą neteisėtiems migrantams Lietuvos pasienyje, Kybartuose.
Kauno poliklinikos Šilainių padalinys sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikia apie 12 metų. Visoms Kauno poliklinikoms susijungus 2018 metais, atsirado poreikis užtikrinti tokias paslaugas visiems poliklinikos pacientams. I. Bradulskienei prisijungus prie kolektyvo, ši paslauga itin sparčiai plėtėsi. „Paslauga labai reikalinga, bet didžiausia problema – per maži jos įkainiai“, – pabrėžia slaugytoja. Dėl šios priežasties įstaigos nėra suinteresuotos plėsti paslaugų, ypač jei darbuotojams tenka vykti 30–40 kilometrų pas pacientą, žinant, kad tokia kelionė nuostolinga.
Siekiant plėsti paslaugas ir teikti jas naktimis bei savaitgaliais, būtina didinti personalą.
Sunki Slaugytojų Kasdienybė ir Pacientų Priežiūra
Šiuo metu padalinyje dirba 37 darbuotojai, kurie teikia pagalbą 1800 žmonių. Kai kuriuos pacientus užtenka aplankyti kartą per savaitę ar mėnesį, tačiau kartais tenka užeiti ir porą kartų per dieną. „Dažniausiai šiuos žmones prižiūrime iki mirties“, – sako I. Bradulskienė. Ji pastebi, kad artimieji iš pradžių būna aktyvesni, tačiau ilgainiui skiria vis mažiau dėmesio, dažnai trūksta įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti sergančiuoju.
Slaugytojos ir jų komanda namuose moko artimuosius, kaip lengviau apversti ligonį, kaip prižiūrėti odą, tačiau susiduria su problema – ne visada namiškiai nori mokytis. Sveikatos apsaugos ministerija yra praplėtusi žmonių, galinčių gauti tokias paslaugas, gretas. Pakanka šeimos gydytojo įvertinto klausimyno, ir, surinkus nustatytus balus, informacija apie pacientą perduodama padaliniui.
Platus Paslaugų Spektras ir Susiduriamos Problemoms
Slaugytojų paslaugos apima visas būtinas intervencijas: jie atlieka infuzijos procedūras, keičia drenus, kateterius, stomas, parenka vaistus, perriša žaizdas. Slaugytojo padėjėjas rūpinasi paciento higiena, o kineziterapeutas – žmogaus judėjimu, atlieka mankštą ir judėjimo pratimus, apmoko ligonį bei artimuosius. Tačiau I. Bradulskienė pabrėžia, kad labai svarbi ir paties paciento motyvacija – jeigu žmogus jos neturi, specialistui nėra prasmės dirbti.
Dažniausiai tokių paslaugų prireikia vyresniems žmonėms, tačiau daugėja ir patyrusiųjų traumas, patekusiųjų į eismo įvykius. Su pastaraisiais, darbingo amžiaus žmonėmis, reikia intensyviai dirbti namuose, siekiant grąžinti jiems prarastą sveikatą. Pacientai yra labai įvairūs, su skirtingomis patirtimis, poreikiais ir gyvenimo aplinkybėmis. Ne visi gyvena tvarkingai ir gražiai.
Slaugytojams dažnai tenka lipti per keturkojų išmatas, gintis nuo šunų, o paciento ieškoti tarp daiktų ir skudurų krūvos. Jų siūlymus pritaikyti gyvenamąją aplinką pacientui ne visi girdi. „Mus ir išveja, ir išplūsta. Psichologinio teroro bei spaudimo tikrai nemažėja – greičiau priešingai. Apmaudu, nes juk mes žmonėms darome paslaugą, o ne atvirkščiai“, – skaudžią realybę atskleidžia slaugytoja.
Kita vertus, slaugytojai patiria ir teigiamų emocijų. Kai žmogus prižiūrimas penkerius ir daugiau metų, užsimezga stiprus ryšys – pasijunti ne tik jo draugu, bet ir šeimos nariu.
Ateities Perspektyvos ir Didėjantis Poreikis
Ieva Bradulskienė neabejoja, kad medicinos paslaugų apimtys pacientų namuose smarkiai didės. Visuomenei senstant, poreikis šioms paslaugoms augs dar sparčiau, todėl tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek savivaldybių vadovai turėtų numatyti ir užtikrinti reikiamą darbuotojų skaičių. Pagal planuojamą reformą stacionarių paslaugų apimtys turėtų mažėti, o viskas bus daroma paciento namuose. Tam reikės gerokai daugiau kvalifikuoto personalo, kuris galėtų užtikrinti tinkamą priežiūrą ir pagalbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.