Šiuolaikiniame pasaulyje, kai didžioji dalis veiklos – darbas, pramogos, net sportas – vyksta uždarose patalpose, saulės šviesa ir grynas oras tampa retenybe. Nors intuicija kužda, kad tai nėra gerai, moksliniai tyrimai vienareikšmiškai patvirtina: reguliarus buvimas lauke, ypač gamtoje, yra gyvybiškai svarbus mūsų fizinei ir psichinei gerovei. Bet kas iš tiesų nutinka jūsų kūnui, kai nustojate išeiti į lauką?
Nuotaikos pokyčiai
Serotoninas, dažnai vadinamas „geros savijautos“ hormonu, yra neuromediatorius, atliekantis svarbų vaidmenį nuotaikos stabilizavime ir bendroje emocinėje būsenoje. Ilgą laiką praleidžiant patalpose, organizmas netenka galimybės natūraliai gaminti pakankamai serotonino. Ilgalaikis šio hormono trūkumas gali sukelti įvairius nuotaikos pokyčius – nuo depresijos simptomų iki padidėjusio agresyvumo. Tai lemia cheminių medžiagų disbalansas, būtinas mūsų organizmo harmonijai.
Nuovargis ir miego sutrikimai
Natūrali šviesa, ypač rytais, yra esminė mūsų cirkadinio ritmo, t. y. miego ir budrumo ciklo, reguliavimui. Retai būnant lauke, šis ciklas gali sutrikti. Dėl to rytais tampa sunkiau atsikelti, galite jaustis nepailsėję, net ir miegoję 8 ar daugiau valandų.
Be to, natūrali šviesa stimuliuoja melatonino – hormono, atsakingo už miegą – gamybą. Melatonino kiekis natūraliai didėja prieš miegą ir mažėja pabudus. Jei dieną neinate į lauką, šis procesas sutrinka. Ilgos valandos praleidžiamos uždarose patalpose, veikiamos mėlynos šviesos iš elektroninių prietaisų, gali dar labiau sumažinti melatonino gamybą, apsunkindamos atsikėlimą ryte.
Dažnesni lėtiniai skausmai
Daugelis kenčia nuo įvairių skausmų, tačiau buvimas patalpose reiškia mažiau saulės spindulių, o tai tiesiogiai susiję su sumažėjusiu vitamino D kiekiu organizme. Vitaminas D natūraliai gaminasi odoje, veikiant saulės spinduliams. Mažas vitamino D kiekis siejamas su daugybe sveikatos problemų, įskaitant dažnesnius skausmus. Vienas tyrimas atskleidė, kad net 93 procentų iš 150 dalyvių, skundėsi lėtiniais skausmais ir turėjo „labai mažą“ vitamino D kiekį.
Žarnyno sveikatos sutrikimai
Sveikas vitamino D kiekis yra svarbus ne tik lėtiniams skausmams valdyti. Jo trūkumas gali neigiamai paveikti ir žarnyno sveikatą. Tyrimai patvirtina, kad mažas vitamino D kiekis siejamas su žarnyno uždegiminių ligų išsivystymu, todėl pakankamas buvimas saulėje prisideda ir prie virškinimo sistemos gerovės.
„Patalpų karštinė“: klastus jausmas
Terminas „patalpų karštinė“ apibūdina įvairius jausmus, kuriuos patiriame ilgą laiką praleidus uždaroje erdvėje. Nors simptomai gali skirtis, dažniausiai pasitaiko nuobodulys, susijaudinimas ir bendras nepasitenkinimas. Jei pajutote nepaaiškinamą nerimą ar kitus nebūdingus pojūčius, verta pamąstyti, kada paskutinį kartą buvote išėję pasivaikščioti gryname ore.
Alergijos paūmėjimas
Alergijos kamuoja vis daugiau žmonių, o priežasčių yra daug: aplinkos tarša, maisto kokybė ir, pasak mokslininkų, per retai praleidžiamas laikas lauke. Tai vėlgi iš dalies susiję su vitaminu D, kuris, manoma, aktyvina ląsteles, padedančias sumažinti alerginių reakcijų stiprumą. Taigi, reguliarus buvimas lauke gali būti naudingas alergijos valdymui.
Padidėjęs streso lygis
Pavargę ar įsitempę, daugelis linkę užsidaryti namuose, ieškodami jaukumo ir vengdami išorinio pasaulio. Tačiau, pasirodo, išėjimas už namų durų yra vienas geriausių būdų pagerinti psichinę savijautą ir sumažinti streso lygį.
„Gamtos garsai, tekstūros, šviesa ir kvapai natūraliai skatina smegenis sulėtinti tempą“, – aiškina psichoterapeutas Owenas O’Kane’as ir priduria: „Be to, lauke padidėja serotonino ir dopamino kiekis. Tai geros savijautos hormonai, padedantys jaustis ramesniems ir laimingesniems.“
Vėžio rizika
Nors pernelyg dažnas buvimas saulėje be apsaugos priemonių gali sukelti odos vėžį, per mažas saulės spindulių kiekis didina riziką susirgti kitų rūšių vėžiu. Mokslininkų tyrimas parodė, kad trijų ketvirtadalių įvairių rūšių vėžiu sergančių pacientų vitamino D kiekis buvo mažas. Nors tai nėra vienintelis onkologinių susirgimų veiksnys, tai yra aspektas, kurį galime valdyti patys.
Atminties sutrikimai
Su amžiumi prarandame kai kurias pažintines funkcijas, įskaitant atmintį. Laimei, yra būdų, kaip lavinti ir gerinti atmintį bei išlaikyti sveikas smegenis senstant. Vienas iš jų – reguliarus buvimas lauke. Atliktas tyrimas parodė, kad kasdienis pasivaikščiojimas gamtoje pagerino trumpalaikę tyrimo dalyvių atmintį beveik 20 procentų.
Depresijos simptomai
Pasak klinikinės psichologės Stephanie J. Wong, per ilgai būnant patalpose „gali turėti įtakos depresijos simptomams.“ Nors jaučiant depresijos simptomus gali atrodyti, kad laiko leidimas lovoje, susisukus į antklodę, yra geriausias būdas ištverti, tai darant ilgą laiką gali sumažėti motyvacija užsiimti kita veikla, taip uždaromas užburtas ratas.
Kitos ligos: nuo nutukimo iki diabeto
Praleidžiant daug laiko patalpose, greičiausiai daugiau laiko praleidžiate sėdėdami nei judėdami. O tai siejama su didesne nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto rizika. Be to, būdami patalpoje, greičiausiai dažniau užkandžiaujate. „Yra įtikinamų įrodymų, kad kuo daugiau suaugusieji žiūri televizorių, tuo didesnė tikimybė, kad jie priaugs svorio, turės antsvorio ar bus nutukę“, – teigia Lilian Cheung, sveikatos stiprinimo ir komunikacijos direktorė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.