Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje. Nors infarktas ar insultas daugelį ištinka netikėtai, apie šių būklių pavojų iš anksto įspėja tokie faktoriai kaip aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis. Širdies sveikata taip pat dažniau sutrinka, jei asmuo serga diabetu arba rūko. Tačiau egzistuoja ir mažiau žinomų rizikos veiksnių, apie kuriuos daugelis nėra girdėję. Pristatome penkis netikėtus indikatorius, galinčius signalizuoti apie pavojų jūsų širdies sveikatai.
Toksiški socialiniai ryšiai: paslėpta grėsmė širdžiai
Nors stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai neša akivaizdžią naudą mūsų emocinei ir fizinei sveikatai, tyrimai rodo, kad vienatvė ar net buvimas šalia žmonių, kurie nuolat sukelia neigiamas emocijas, veikia priešingai – kenkia širdžiai. Prieš kelis metus atliktas vyresnio amžiaus suaugusiųjų tyrimas atskleidė, kad neigiamą nuotaiką kuriantys ir konkurenciją skatinantys santykiai didina hipertenzijos pavojų. Nemalonūs tarpasmeniniai santykiai sukelia stresą, o vien minties apie nemėgstamą žmogų pakanka, kad padažnėtų širdies ritmas ir pakiltų kraujospūdis.
Vienatvė ir gyvenimo pokyčiai
Ne tik „toksiški“ draugai kelia grėsmę širdies sveikatai, bet ir ilgalaikė vienatvė. Didžiulės apimties tyrimai patvirtina, kad antrosios pusės neturintiems žmonėms 1,4 karto dažniau išsivysto širdies ir kraujagyslių ligos. Skyrybos ir našlystė taip pat yra svarbūs stresoriai, galintys paveikti širdies būklę.
Frenko ženklas: ausies spenelio įlinkimas ir širdies ligos
Įstriža raukšlelė ausies spenelyje, vadinama Frenko ženklu, jau daugiau nei 50 metų yra minima kaip potencialus širdies ir kraujagyslių ligų, ypač vainikinių arterijų ligos, indikatorius. Ypatinga ausies spenelio forma gali rodyti nepakankamą kai kurių kūno dalių aprūpinimą krauju. Tiesa, medikų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Vieni specialistai rekomenduoja pasitikrinti širdį, jei pastebimas keistas ausies spenelio įlinkimas, kiti abejoja šio metodo patikimumu.
Vis dėlto, 2006 m. atliktas tyrimas, nagrinėjęs daugiau nei 500 skrodimų, parodė, kad įstrižas ausies spenelio įlinkimas 80 proc. tikslumu padėjo nustatyti vainikinių arterijų ligą jaunesniems nei 40 metų asmenims. Tačiau vėlesnis, 2021 m. tyrimas nurodė, kad trūksta tvirtų įrodymų, jog ausies spenelio formą būtų galima laikyti patikimu širdies ligos požymiu.
Nereguliarus darbo grafikas ir miego kokybė
Manoma, kad nepastovus paros ritmas ir nereguliarus darbo grafikas, ypač naktinės pamainos, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Yra įrodytas akivaizdus ryšys tarp miego trūkumo ir aukšto kraujospūdžio bei širdies ligų. Naujesni tyrimai pabrėžia, kad svarbi ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė. Pavyzdžiui, prastas miegas, dėl kurio dieną jaučiamas didelis mieguistumas, siejamas su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika. Amerikos širdies asociacijos žurnale paskelbtame tyrime teigiama, kad darbas naktinėmis pamainomis ir nepastovus miego ritmas išties didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ekonominė padėtis ir širdies ligų rizika
Staigus pajamų sumažėjimas, pavyzdžiui, dėl netikėto atleidimo iš darbo, ypač jauname amžiuje, gali turėti ilgalaikės neigiamos įtakos širdies sveikatai. Amerikos širdies asociacijos žurnale „Circulation“ paskelbtas tyrimas parodė, kad asmeninių pajamų svyravimai buvo susiję su beveik dvigubai didesne mirties ir daugiau nei dvigubai didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Gyvenimas skurde ar nuolatiniai sunkumai apmokant sąskaitas taip pat siejami su didesne širdies ligų rizika. Netgi paaugliai iš mažas pajamas gaunančių šeimų dažniau turi didesnę širdies ligų riziką, palyginti su pasiturinčiais jų bendraamžiais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.