Nepažįstamas dilgčiojimas, deginimas ar net mėšlungiškas traukimas kojose, kuris ypač suintensyvėja poilsio metu arba naktį, gali būti ne šiaip nuovargio, o rimtos būklės – neramių kojų sindromo – ženklas. Ši liga, įtraukta į Tarptautinę ligų klasifikaciją, turi apibrėžtus simptomus ir tikslius diagnostinius kriterijus, kuriuos svarbu atpažinti laiku.
Kas yra neramių kojų sindromas?
Vaistinių tinklo vaistininkė Jurgita Jankauskienė paaiškina, kad „neramių kojų sindromas pasireiškia nepageidaujamu noru judinti kojas, kadangi vaikščiojimas, kojų tempimas ar masažas sumažina ar laikinai pašalina nemalonius simptomus. Tiek jaučiant diskomfortą, tiek judinant kojas prieš miegą, sunkėja galimybės greitai užmigti, kokybiškai pailsėti, todėl žmones neretai kankina nuovargis, išsekimas dienos metu“.
Šis sindromas pasižymi nemaloniais pojūčiais, tokiais kaip dilgčiojimas, deginimas, niežėjimas ar mėšlungiškas traukimas, kurie dažniausiai pasireiškia arba suintensyvėja ramybės būsenoje ir palengvėja judinant kojas.
Kodėl kojos tampa neramios: galimos priežastys
Nors tikslios neramių kojų sindromo atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, žinomi keli veiksniai, galintys prisidėti prie jo atsiradimo. Vienas jų – genetika: daugiau nei pusė žmonių, kurių šeimos istorijoje buvo šios ligos atvejų, taip pat patiria erzinančius simptomus. Prie nevalingo noro judinti kojas gali prisidėti ir dopamino disbalansas smegenyse, taip pat įvairios gretutinės būklės ar ligos, pavyzdžiui, diabetas, geležies stokos anemija, Parkinsono liga, inkstų nepakankamumas ar nėštumas.
„Simptomų atsiradimą ar pablogėjimą gali paskatinti kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, skirtų nuotaikos ar nerimo sutrikimams gydyti, taip pat įvairių antihistamininių preparatų vartojimas. Įtakos taip pat turi gyvenimo būdas. Dažniau su šiuo sindromu susiduria rūkantys, dažnai kofeino turinčius produktus ar alkoholinius gėrimus vartojantys asmenys. Netinkama mityba, vitaminų ir mineralų trūkumas bei mažas fizinis aktyvumas gali dar labiau pabloginti simptomatiką“, – sako J.
Jankauskienė.
Kaip palengvinti neramių kojų sindromo simptomus?
Siekdami palengvinti neramių kojų sindromo simptomus, visų pirma turėtumėte reguliariai mankštintis, tačiau vengti labai intensyvaus sporto, ypač vakare, nes tai gali pabloginti patiriamą diskomfortą. Svarbu susistyguoti tinkamą dienos režimą – eiti miegoti ir keltis panašiu metu, naudoti įvairias atsipalaidavimo technikas, valdyti stresą.
Būtinas aspektas taip pat yra subalansuota mityba, kurioje būtų pakankamai vitaminų bei mineralų, netrūktų geležies turinčių produktų: raudonos mėsos, žuvies, ankštinių augalų, žalialapių daržovių. Tinkamo vandens kiekio organizme užtikrinimas padės sumažinti raumenų įtampą, o kofeino, alkoholio ir tabako produktų atsisakymas pagerins vandens cirkuliavimą organizme bei kraujotakos funkcijas.
„Esant neramių kojų sindromui, gali pagelbėti pėdų ir kojų tempimo pratimai, masažai, šilta vonia prieš miegą – tai padeda atsipalaiduoti raumenims bei nervų sistemai, suaktyvina kraujotaką. Kai kuriems žmonėms gerai veikia specialūs šildantys-šaldantys kompresai. Kadangi šiluma ar šaltis veikia individualiai, raginčiau pabandyti ir atitinkamus tepalus. Jų sudėtyje reikėtų žvalgytis mentolio, arnikų, kamparo, rozmarinų, kaulažolių, pušų ar citrinmedžių ekstraktų. Prieš renkantis tepalą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, kuris variantas būtų tinkamiausias“, – patarimais dalijasi vaistininkė.
Kada būtina kreiptis į medikus?
J. Jankauskienė įspėja, kad jei simptomai nesilpnėja, o neramių kojų sindromas nemenku trikdo kasdienio gyvenimo kokybę, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą, kuris gali paskirti gydymą vaistais. Pavyzdžiui, didelis geležies trūkumas organizme neretai iššaukia neramių kojų sindromą, todėl gali būti skiriami receptiniai geležies preparatai bei vitaminas C. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir intraveninės geležies terapijos.
„Kai kuriais atvejais gydytojai gali skirti ir dopamino aktyvumą smegenyse padidinančius preparatus, kurie padeda sumažinti ligos simptomus, ar net antidepresantus. Visgi, siekiant veiksmingo gydymo, būtina atidžiai klausyti gydytojų nurodymų, kadangi būtent jie gali nustatyti ir pritaikyti individualų sveikimo planą, atitinkantį žmogaus įpročius, sveikatos istoriją ir organizmo būklę“, – priduria J. Jankauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.