Mokslininkų tyrimas atskleidė, kad sojų miltai, ypač tie, kuriuose gausu beta-konglicinino, turi potencialą reikšmingai sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), žinomo kaip „blogasis“ cholesterolis, kiekį organizme. Be to, šis sojų komponentas gali padėti apsisaugoti nuo sunkių medžiagų apykaitos ligų, tokių kaip aterosklerozė ir nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga. Šiuos svarbius atradimus pristatė Ilinojaus Urbana-Champaign universiteto (JAV) profesorė Elvira de Mejia, o tyrimo rezultatai buvo publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „Antioxidants“.
Sojų baltymų įtaka cholesterolio apykaitai
Nors sojų pupelių gebėjimas mažinti cholesterolio kiekį buvo žinomas jau anksčiau, naujasis tyrimas leidosi į gilesnę analizę, siekiant nustatyti konkrečius sojos baltymus, atsakingus už šį poveikį. Mokslininkų dėmesys buvo sutelktas į du pagrindinius baltymus – glicininą ir beta-konglicininą. Tyrimo metu išaiškėjo, kad beta-konglicininas yra ypač reikšmingas šioje kovoje su cholesteroliu.
„Iškėlėme hipotezę, kad sojų pupelių poveikis cholesterolio metabolizmui yra susijęs ne tik su baltymų koncentracija ir struktūra, bet ir su sojose esančiais peptidais, kurie išsiskiria virškinimo metu“, – paaiškino profesorė E. de Mejia, pabrėždama virškinimo proceso svarbą aktyviųjų junginių išsiskyrimui.
Virškinimo proceso imitacija ir bioaktyvių peptidų atradimas
Siekdami ištirti šią hipotezę, tyrėjai ėmėsi inovatyvaus požiūrio. Jie pašalino riebalus iš 19 skirtingų veislių sojų pupelių ir sumalė jas į miltus. Kiekviena sojų rūšis pasižymėjo unikaliai kintančia glicinino (nuo 22 proc. iki 60 proc.) ir beta-konglicinino (nuo 22 proc. iki 52 proc.) proporcija. Tuomet buvo pasitelktas patikrintas laboratorinis žmogaus virškinimo proceso modeliavimas. Sojų miltai buvo sumaišyti su įvairiais skysčiais ir fermentais, tiksliai imituojant burnos, skrandžio, plonosios ir storosios žarnos virškinimo fazes.
Šio kruopštaus modeliavimo metu buvo nustatyta, kad virškinant sojas, pasigamina net 13 bioaktyvių peptidų, kurių didžioji dalis susidaro dėl glicinino ir beta-konglicinino poveikio.
Mokslininkai toliau tyrė šių virškinimo metu gautų medžiagų gebėjimą slopinti baltymą, atsakingą už cholesterolio sintezės greitį organizme. Rezultatai parodė, kad įvairių rūšių sojų pupelių slopinantis poveikis buvo 2–7 kartus silpnesnis nei simvastatino – populiaraus vaisto, skirto aukštam cholesteroliui gydyti. Nors sojos nėra vaistas, jų prevencinis potencialas mitybos kontekste yra didžiulis.
Svarbus įspėjimas apie mitybos korekcijas
Pabrėžtina, kad savarankiškų mitybos korekcijų poveikis, nors ir naudingas, neprilygsta gydytojo sudėliotam gydymo planui ir paskirtiems vaistams. Visuomet būtina konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu.
Sojos mažina kepenų ligos riziką
Toliau gilindamiesi į sojų potencialą, tyrėjai atrinko penkias sojų pupelių rūšis ir nuodugniai aiškinosi, kokią įtaką šios daržovės gali turėti nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos rizikai. „Mes išmatavome keletą parametrų, susijusių su cholesterolio ir lipidų gamyba bei įvairiais kitais žymenimis – baltymais ir fermentais – kurie teigiamai arba neigiamai veikia lipidų gamybą“, – detaliau paaiškino E. de Mejia.
Atradimai buvo stulbinantys: paaiškėjo, kad sojų pupelės sumažina MTL, arba „blogojo“ cholesterolio, pasisavinimą kepenyse. „Suvirškinti sojų pupelių peptidai sugebėjo sumažinti lipidų kaupimąsi 50–70 proc., ir tai yra labai svarbu gydant arba siekiant išvengti kepenų suriebėjimo ligos“, – teigė profesorė.
Tyrėja pridūrė, kad maisto mokslininkai ir toliau intensyviai siekia nustatyti biologiškai aktyvius junginius, kurie padėtų efektyviau išvengti hiperlipidemijos ir aterosklerozės, atveriant naujas perspektyvas sveikesnės mitybos ir ligų prevencijos srityje.
Parengta pagal „Medical Xpress“ informaciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.