2025 m. sausio 24 d. Silicio slėnį ir Volstrytą sukrėtė Kinijos mobiliosios programėlės „DeepSeek“ pasirodymas – ji tapo rimta konkurente JAV sukurtiems didiesiems kalbos modeliams, pavyzdžiui, „ChatGPT“, nes parodė panašius rezultatus pagrindiniuose testuose, tačiau kainavo žymiai mažiau ir naudojo ne tokius pažangius lustus. Nors šiandien dirbtinio intelekto (DI) srityje ir toliau dominuoja Amerikos technologijos, Kinija išlaiko savo pozicijas, siūlydama visame pasaulyje populiarius pigesnius modelius ir kalbėdama apie planus artimiausioje ateityje sukurti dirbtiniu intelektu grįstą ekonomiką.
„DeepSeek“ atvertė naują puslapį JAV ir Kinijos konkurencijos istorijoje – pasaulis pripažino Kinijos DI modelių konkurencingumą, o Pekinas skyrė vis daugiau išteklių savo DI ekosistemos plėtrai.
Geopolitinės strategijos ir ambicijos
DI veiksmų plane, paskelbtame praėjus vos keliems mėnesiams po „DeepSeek“ pasirodymo, prezidento Donaldo Trumpo administracija aiškiai išdėstė, kaip viskas veikia: „Jungtinės Valstijos dalyvauja lenktynėse dėl pasaulinio dominavimo dirbtinio intelekto srityje“.
Plane, pavadintame „Laimėti lenktynes: Amerikos DI veiksmų planas“, raginama panaikinti inovacijoms neva trukdančias reguliavimo kliūtis ir pasinaudoti JAV technologijų dominavimu visame pasaulyje.
Visoms šalims, „norinčioms prisijungti prie Amerikos DI aljanso“, Vašingtonas pareiškė, kad JAV turi pradėti „eksportuoti visą savo DI technologijų paketą“, apimantį „aparatinę įrangą, modelius, programinę įrangą, taikomąsias programas ir standartus“, nes tik taip įmanoma „sustabdyti strateginius konkurentus ir padėti mūsų sąjungininkams išvengti priklausomybės nuo priešininkų užsienio technologijų“, taip netiesiogiai užsimindamas apie Kiniją.
Maždaug tuo pačiu metu Pekinas paskelbė „Pasaulinį DI valdymo veiksmų planą“, kuriame, naudodamas mažiau priešišką toną, ragino sukurti „įvairią, atvirą ir novatorišką“ DI ekosistemą, visapusiškai išnaudojančią „įvairių suinteresuotųjų šalių“ vaidmenį ir „bendrai skatinančią tarptautinius mainus bei dialogą DI valdymo klausimais“.
„Kinija retoriškai pristato save kaip daugiašalę, atvirą ir į vystymąsi orientuotą pasaulinę lyderę“, – sakė Scottas Singeris.
„Kinijos geopolitinė pozicija DI srityje susiformavo dar iki D. Trumpo administracijos, tačiau ji tampa vis patrauklesnė pasaulinei auditorijai, nes D. Trumpo administracija didžiausią dėmesį skiria DI dominavimui ir principui „pirmiausia Amerika“, – pridūrė jis.
„Jei keliame klausimą „ar Kinija siekia dominuoti DI srityje“, tai tikrai ne. Ji ketina užimti lyderio pozicijas, pasinaudodama galimybe užpildyti spragas, kurias paliko JAV, pasitraukdama iš daugelio tarptautinės tvarkos sričių“, – sakė S. Singeris, kurio tyrimų sritis yra susijusi su pasauliniu dirbtinio intelekto vystymu ir valdymu, ypatingą dėmesį skiriant Kinijai.
Kompiuterijos galios dominavimas: JAV pranašumas
Nepaisant „DeepSeek“ ir kitų kiniškų didžiųjų kalbos modelių, kurie, atliekant paprastas užduotis, pavyzdžiui, tekstų kūrimą, vertimą ir pokalbių robotų veikimą, savo galimybėmis prilygsta „OpenAI“ ar „Gemini“, populiarumo, JAV technologijų gigantai ir toliau dominuos kompiuterinės galios, reikalingos pažangių DI modelių mokymui, srityje.
Pažangiausius DI lustus gamina Silicio slėnyje įsikūrusi bendrovė „Nvidia“, o JAV šiuo metu gerokai lenkia Kiniją duomenų centrų plėtros srityje.
Kinija turi daug DI srityje dirbančių specialistų, didžiulius duomenų ir energijos išteklius, tačiau jai trūksta pažangiausių lustų, reikalingų skaičiavimo galios užtikrinimui. JAV eksporto kontrolė pažangiems dirbtinio intelekto lustams ir puslaidininkių rinkiniams padėjo išlaikyti šį pranašumą.
„Huawei“ serija „Ascend“ yra bene pažangiausi kinų gamybos DI lustai. Ji apima tokius modelius kaip „Ascend 910“, kuris, kaip parodė „DeepSeek“ testai, tekstų kūrimo, atsakymų į pokalbių robotų užklausas ar vaizdų klasifikavimo srityse pasiekia 60 proc. senesnių „Nvidia“ H100 lustų našumo.
Tačiau kinų gamybos mikroschemos vis dar neatitinka sudėtingesnių modelių mokymo ar ekosistemos kūrimo užduočių reikalavimų. „Huawei“ taip pat negali pagaminti tokio kiekio mikroschemų, kaip „Nvidia“, todėl jų sujungimas siekiant pagerinti našumą tampa sudėtingesnis ir brangesnis.
2025 m. gruodį D. Trumpo administracija paskelbė apie didelį posūkį ir leido parduoti „Nvidia“ H200 serijos produktus patikrintiems Kinijos pirkėjams mainais už dalį pardavimo pajamų.
Sulaikydama pažangiausius „Nvidia“ lustus „Blackwell“ ir „Rubin“, D. Trumpo administracija tikisi išsaugoti lyderystę ir pastūmėti Kiniją link priklausomybės nuo senesnės JAV technologijos. Kritikai įspėja, kad H200 visgi yra labai galingas ir gali sumenkinti dabartinį JAV pranašumą kompiuterinių technologijų srityje.
Kinijos įmonės, tokios kaip „Alibaba“, „Tencent“ ir „ByteDance“, jau užsisakė daugiau nei 2 milijonus H200 lustų, kurių vertė siekia daugiau nei 50 milijardų JAV dolerių.
Tačiau kol kas šių lustų importas į Kiniją yra blokuojamas. Sausio viduryje buvo pranešta, kad Kinijos muitinės pareigūnams buvo nurodyta informuoti Kinijos įmones, kad jos nepirktų šių lustų. Neaišku, kiek laiko lustų importas bus blokuojamas ir ar tai reiškia oficialų draudimą.
Kinijos įmonių galios demonstravimas atvirų parametrų modeliais
Kinijos vadovybė teikia prioritetą savarankiškumo puslaidininkių srityje stiprinimui.
Tačiau net ir be pažangiausių DI lustų, „pakankamai geras“ kinų dirbtinis intelektas sparčiai populiarėja, o atvirų parametrų (angl. open weight) kinų gamybos modeliai, tokie kaip „DeepSeek“, „Moonshot AI“ ir „Alibaba“ sukurtas „Qwen“, leidžia kūrėjams diegti DI programas mažesnėmis sąnaudomis ir su mažesnėmis patekimo į rinką kliūtimis.
„Atvirų parametrų“ modelis reiškia, kad jo parametrai yra vieši, todėl kūrėjai gali efektyviai pritaikyti modelį konkrečioms užduotims, nesvarbu, ar tai būtų kodo kūrimas, ar ataskaitų apibendrinimas.
Remiantis JAV veikiančios DI bendradarbiavimo platformos duomenimis, „Alibaba“ sukurta „Qwen“ modelių serija šiuo metu yra dažniausiai atsisiunčiama atvirų parametrų modelių serija pasaulyje, kurios modelius atsisiuntė apie 700 milijonų vartotojų. Ji lenkia „Meta“ atvirų parametrų seriją „LLaMA“.
Pasak „Qwen“ kūrėjų, „Alibaba“ atvėrė beveik 400 „Qwen“ modelių, o šie modeliai „sukūrė daugiau nei 180 000 išvestinių versijų“.
Savo naujametinėje kalboje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sakė, kad 2025 m. Kinijos technologijos „pasiekė naujas aukštumas“.
„Daugelis didžiųjų DI modelių varžėsi dėl pirmosios vietos, o mūsų pačių lustų tyrimų ir plėtros srityje buvo pasiekta pažanga“, – sakė Kinijos lyderis.
Vienoje ataskaitoje pabrėžiama „amerikietiškomis vertybėmis grindžiamų“ atvirų modelių svarba, pažymint, kad „atvirojo kodo ir atvirų parametrų modeliai galėtų tapti pasauliniais standartais kai kuriose verslo srityse ir akademiniuose tyrimuose“ ir kad Vyriausybė turėtų „sukurti atviriems modeliams palankią aplinką“.
Tuo pačiu metu joje įspėjama apie „saugumo trūkumus ir cenzūrą“, pastebėtus populiariuose Kinijos modeliuose, pavyzdžiui, „DeepSeek“, kurie „gali kelti pavojų programų kūrėjams, vartotojams ir JAV nacionaliniam saugumui“.
„Didžiąja dalimi sėkmę DI plitimo lenktynėse lems produktų kūrimas. Tai, kokias galimybes kūrėjai turės kurti, naudodami jūsų produktą ir kiek vartotojams patiks jį naudoti, nulems DI diegimo lenktynių baigtį“, – sakė S. Singeris.
DI pritaikymas „fiziniame pasaulyje“ ir skirtingos kryptys
Kiniškų didžiųjų kalbos modelių sėkmė paskatino Pekiną siekti DI diegimo šalies viduje, teikiant pirmenybę jų pritaikymui realiame gyvenime, pavyzdžiui, robotikoje ir gamybos srityje.
2026 m. Kinija ketina pradėti įgyvendinti iniciatyvą „AI Plus“, kurios tikslas – modernizuojant ekonomiką, įdiegti dirbtinį intelektą įvairiuose sektoriuose, kaip antai pramonėje, paslaugų, sveikatos priežiūros ir valdymo srityse.
Ilgalaikis veiksmų planas numato iki 2035 m. sukurti „visiškai dirbtiniu intelektu valdomą“ visuomenę.
„JAV ir Kinija iš esmės renkasi skirtingas kryptis DI srityje“, – sakė S. Singeris.
„JAV kompanijos pirmauja lenktynėse dėl programinės įrangos pajėgumų didinimo ir daugelio kompiuteriu atliekamų užduočių automatizavimo. Tuo tarpu Kinija investuoja dideles sumas į DI technologijomis grįstą robotiką“, – paaiškino jis.
„DI integravimas į fizinį pasaulį yra jų dirbtinio intelekto politikos šerdis ir siela, nes tikima, kad tai padės išspręsti šiandienos iššūkius ir problemas. DI grįsta robotika yra ta sritis, kurioje Kinija, panašu, lenkia Vakarų šalis“, – teigė S. Singeris ir pridūrė, kad Kinijos politikos formuotojų sprendimams įtakos turi tokios akivaizdžios ekonominės problemos kaip jaunimo nedarbas ir vangus vartojimas.
Ar egzistuoja finišo linija?
Žvelgiant į bendrą DI paveikslą 2026 m., apribojimai, susiję su didžiųjų kalbos modelių kūrimu, pavyzdžiui, energijos prieinamumas ir duomenų centrų statybos trukmė, galėtų nulemti naujesnių DI modelių kūrimo ir diegimo tempą JAV; tuo tarpu savo ekosistemą kurianti Kinija ir toliau atsilieka nuo kitų šalių mikroschemų srityje.
Kadangi JAV ir Kinijos prioritetai DI plėtros srityje skiriasi, ateityje gali susiformuoti dvi dominuojančios DI nišos.
„Panašu, kad tokia ir yra tendencija – JAV aiškiai pirmauja dirbtinio intelekto lustų srityje, nors Kinija sparčiai vejasi didžiųjų kalbos modelių srityje ir yra pasirengusi pralenkti tam tikrose dirbtinio intelekto valdymo srityse“, – sakė Xiaomeng Lu, geotechnologijų direktorė.
Kinija ir toliau ketina siekti 2025 m. DI plane numatyto tikslo „sukurti įvairią, atvirą ir novatorišką ekosistemą“.
„Toks yra mūsų pamatinis scenarijus 2026 metams. Kol Kinijos atvirojo kodo modelis savo galimybėmis atsiliks nuo geriausių JAV modelių, tikėtina, kad toks bus Kinijos Vyriausybės požiūris į DI valdymą“, – pridūrė ekspertė.
S. Singeris atkreipė dėmesį į tai, kad procesai Kinijos ir JAV technologijų centruose leidžia suprasti, kokios šiuo metu yra DI vystymo tendencijos.
„Labai skiriasi atmosfera ekosistemos lygmenyje. Nuvykus į Silicio slėnį ir įžengus į San Francisko oro uostą, neįmanoma nejausti, kad čia vyrauja įsitikinimas, jog toliau plėtojant pažangiausių pagrindinių modelių galimybes bus pasiekti transformaciniai pokyčiai mūsų visuomenės veikimo būduose ir tai gali duoti milžinišką geopolitinę naudą, – sakė jis. – Tuo tarpu, jei palygintume tai su diskusijomis Kinijoje, Pekine, Šanchajuje, Šendžene, Džedziange, t. y. ten, kur vystoma ši technologija, pamatytume, kad ten susidomėjimas DI ir jo pritaikymo galimybėmis šiandien yra daug didesnis.“
Sveikauk.lt portalo redaktorė.