Įvadas: Klastingas burnos vėžys – grėsmė, kurią galima įveikti anksti
Burnos vėžys patenka į vėžinių ligų dešimtuką pagal paplitimą išsivysčiusiose šalyse. Jo gydymas yra sudėtingas, sudarytas iš keleto etapų ir ilgai užtrunka. Deja, apie 40 proc. atvejų, nustačius burnos vėžio diagnozę, žmogus neišgyvena net penkerių metų. Vis dėlto, ankstyva diagnostika dažniausiai gali padvigubinti galimybę išgyventi, – teigia veido ir žandikaulių chirurgas Linas Senkus.
Kas yra burnos vėžys ir kaip jis vystosi?
Vėžys, pasak L. Senkaus, yra nekontroliuojamas pakitusių ląstelių dalijimasis, kuris lemia aplinkinių audinių invaziją ir infiltraciją, bei gali plisti limfogeniniu ir hematogeniniu keliu į tolimesnius organus. Burnos vėžys – tai bet kuris burnos ertmės gleivinės vėžinis pakitimas, apimantis liežuvį, burnos dugną, žandų gleivinę ar retromoliarinę sritį. Rečiau atsiranda gomurio srityje ar dantenose. Dažniausiai žmogus skundžiasi skausmu burnos ertmėje, skausmingu dariniu, opa. Vėžiui pažengus atsiranda skausmingas žiojimasis, liežuvio judesiai, rijimas – tai priklauso nuo vėžio lokalizacijos.
Neatpažinti simptomai: Kada sunerimti?
Burnos vėžiui būdingi šie požymiai ir simptomai:
– negyjanti lūpų ar burnos žaizda – opa, besitęsianti ilgiau nei 2 savaites;
– kraujavimas burnos ertmėje;
– sunkumas ar skausmas ryjant;
– paslankūs dantys;
– baltos, raudonos dėmelės burnoje ar ant lūpų;
– ausies skausmas;
– tirpstančios lūpos;
– pasikeitęs balsas, užkimimas, gerklės perštėjimas;
– patinęs žandikaulis;
– užsitęsęs dantų ar žandikaulių skausmas;
– sunkumai kramtant, kalbant, liežuvio/žandikaulių nejudrumas; sąkandžio pokyčiai;
– svorio netekimas.
Anot L. Senkaus, nebūtinai šie simptomai atsiranda tik dėl burnos vėžio, juos gali nulemti ir kitos sveikatos problemos. Tačiau jiems atsiradus būtina kreiptis į gydytoją, kad diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau ir, jei reikia, būtų pradėtas gydymas.
Kiekviena dvi savaites neužgyjanti opa burnos ertmėje, pasak gydytojo, turėtų sukelti įtarimą ir yra ženklas, jog reikalinga biopsija – audinio gabalėlio paėmimas ir ištyrimas. Taip pat nerimą turėtų kelti ir padidėję limfmazgiai – reikalingas papildomas įvertinimas.
Ką apžiūros metu vertina gydytojas?
Atliekant ištyrimą, labai svarbu apžiūrėti visą paciento burną, o ne tik siaurą sritį: liežuvį, burnos dugną, lūpas, žandų gleivinę, gomurio lankus ir kt., taip pat čiuopti ieškant sukietėjimo ir skausmingumo. Paprastai atskirai apžiūrima ir čiuopiama kaklo sritis dėl padidėjusių limfmazgių. Įtartini požymiai, kuriuos vertina gydytojas, yra opa, gleivinės spalvos pasikeitimas, kraujuojančios vietos, kaulinė deformacija, dantų paslankumas, gleivinės skausmingumas, veido ir kaklo asimetrija, padidėję kaklo limfmazgiai.
Pagrindiniai rizikos veiksniai: Nuo tabako iki mitybos
„Tabako vartojimas yra svarbiausias rizikos veiksnys, nes apie 90 proc. sergančiųjų burnos vėžiu rūko arba yra rūkę. Tabake randama virš 30 žinomų karcinogenų. Burnos vėžio riziką didina ir pypkių bei cigarų naudojimas. Ne tik tabako rūkymas, bet ir bedūmio tabako vartojimas sukelia vėžį. Burnos ertmės vėžys 50 kartų dažnesnis žmonėms, kramtantiems tabako produktus“, – teigė chirurgas.
Alkoholio vartojimas taip pat padidina rūkančiųjų riziką susirgti burnos vėžiu, tačiau yra ir nepriklausomas neigiamas faktorius. Burnos vėžys yra 6 kartus dažnesnis alkoholį vartojantiems pacientams. Apie 25 proc. visų burnos vėžio atvejų atsiranda žmonėms, kurie nerūko ir tik nereguliariai vartoja alkoholį.
Prasta burnos higiena, lėtinis gleivinės uždegimas, paslankūs protezai taip pat dirgina gleivinę ir sukelia jos vėžinius pakitimus. Rizikos veiksniai yra ir įvairios infekcijos. Nustatyta, kad 9 iš 200 žmogaus papilomos virusų (ŽPV) tipų yra onkogeniniai, o 16 tipo ŽPV labiausiai siejamas su burnos ir burnaryklės vėžiu.
„Žmogaus imunodeficito virusas didina riziką susirgti slopindamas imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas mažina, o raudonos ir sūdytos mėsos vartojimas didina vėžio riziką. Egzistuoja tam tikros priešvėžinės būklės, pvz., leukoplakija, balkšvos dėmės burnos gleivinėje, iš kurių 2–6 proc. atvejų per dešimt metų suvėžėja“, – pasakojo veido ir žandikaulių chirurgas. Kito tyrimo duomenimis, burnos leukoplakija į karcinomą išsivystė 17,5 proc. pacientų per 7 metų laikotarpį. Laikotarpis nuo įvairių gleivinės epitelio pakitimų iki atsiradusio vėžio užtrunka nuo 6 mėnesių iki 39 metų.
Apibendrinant, pagrindiniai rizikos veiksniai yra:
– Rūkymas ir tabako kramtymas;
– Alkoholio vartojimas;
– Prasta burnos ir dantų higiena;
– Mikrotraumos nuo protezo, lėtinis burnos gleivinės dirginimas;
– Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir imuninės sistemos nusilpimas;
– Nevisavertė mityba;
– Anksčiau diagnozuotas burnos ertmės vėžys ar taikytas spindulinis gydymas.
Tikslus diagnozavimas: Išsamus procesas
Diagnozė nustatoma apjungus ir įvertinus visą informaciją: nusiskundimus, anamnezę (rūkymas, tabako kramtymas, alkoholio vartojimas, anksčiau diagnozuotas burnos ertmės vėžys, spindulinis gydymas, imunosupresija), klinikinius radinius, atlikus vaizdinius tyrimus (magnetinio rezonanso tyrimą, kompiuterinę tomografiją, pozitronų emisijos tomografiją, ortopantomogramą) ir būtinai biopsiją. Ši informacija aptariama multidisciplininėje gydytojų komisijoje ir paskiriamas tarptautines rekomendacijas atitinkantis gydymas.
Veiksminga profilaktika: Kaip apsisaugoti?
„Patarimas labai konkretus – vengti žalingų įpročių ir reguliariai tikrintis burną – lankytis pas gydytoją, kuris turi apžiūrėti visą burną ir gali anksti nustatyti pakitimus. Taip pat patariu kiekvienam reguliariai apsižiūrėti burnos ertmę prieš veidrodį“, – patarė veido ir žandikaulių chirurgas L. Senkus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.