Nors storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje yra skirta 50–74 metų amžiaus gyventojams, kuriems vieną kartą kas dvejus metus atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas, jaunesniems asmenims situacija yra sudėtingesnė. Jiems liga dažniausiai diagnozuojama tik tuomet, kai pasireiškia akivaizdūs simptomai ir žmogus kreipiasi į medikus. Deja, vėžys vis dažniau paliečia ir jaunesnius nei 50 metų žmones, o ankstyvas ligos atpažinimas tampa kritiškai svarbus.
Kodėl ankstyvas atpažinimas yra gyvybiškai svarbus?
Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos (JAV) mokslininkai, išanalizavę daugiau kaip 5 000 pacientų, kuriems storosios žarnos vėžys diagnozuotas iki 50 metų, sveikatos draudimo duomenis, nustatė nerimą keliančius faktus. Paaiškėjo, kad turint bent vieną iš minėtų keturių simptomų, storosios žarnos vėžio rizika padidėja beveik dvigubai. Esant dviem simptomams, rizika išauga 3,5 karto, o turint tris ar visus keturis – net 6,5 karto.
Šie rezultatai ypač aktualūs atsižvelgiant į tai, kad storosios žarnos vėžio atvejų tarp jaunų žmonių nuolat daugėja. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, 1995 metais asmenys iki 55 metų sudarė 11 proc. visų šios vėžio formos diagnozių, o 2019 metais šis skaičius pasiekė 20 proc. Didelė problema yra ta, kad jaunesni žmonės dažnai nepastebi onkologinės ligos, kol ji nepažengia į vėlesnes stadijas. Nustatyta, kad daugiau nei pusė jaunesnių nei 50 metų pacientų suserga trečios arba ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžiu, palyginti su vyresniais žmonėmis, tarp kurių 60 proc. atvejų liga diagnozuojama pirmos ar antros stadijos.
Ankstyva diagnostika yra lemiamas veiksnys išgyvenamumui. Jei vėžys nėra išplitęs į kitas kūno dalis, penkerių metų išgyvenamumas siekia maždaug 90 proc. Todėl gyvybiškai svarbu atpažinti ir tinkamai įvertinti pirmuosius ligos ženklus.
Dažnai klaidingai interpretuojami simptomai
Deja, storosios žarnos vėžio simptomai, tokie kaip nuovargis, svorio kritimas ar viduriavimas, gali būti lengvai supainioti su kitomis, mažiau pavojingomis virškinamojo trakto problemomis.
Tai dažnai lemia, kad gydytojai neskuba tikrinti jaunų žmonių dėl storosios žarnos vėžio, manydami, jog tai kitos kilmės negalavimai. Toks klaidingas vertinimas atitolina diagnozę ir gydymą, mažindamas sėkmingo pasveikimo galimybes.
Gyvenimo būdo įtaka: mityba ir nutukimas
Mokslininkai vis dar ieško atsakymų, kodėl storosios žarnos vėžio atvejų tarp jaunų žmonių nuolat daugėja, tačiau pagrindinė įtariama priežastis – gyvenimo būdo veiksniai. Mažai skaidulų ir daug perdirbtos mėsos turinti mityba yra siejama su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika. Kai kurie ekspertai iškėlė hipotezę, kad pastaruoju metu išpopuliarėjusios daug mėsos turinčios dietos, pavyzdžiui, keto ir paleo, taip pat gali prisidėti prie didėjančio sergamumo.
Storosios žarnos vėžio riziką didina ir nutukimas, kuris tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema. Nutukimas, be to, yra susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika, o šios ligos, kaip žinia, taip pat vis dažniau paliečia jaunesnius asmenis.
Gydytojo įspėjimas: kada kreiptis pagalbos?
Medikai primygtinai pataria visiems gyventojams naudotis ankstyvosios diagnostikos programų teikiamomis galimybėmis. Ypatingai svarbu, kad jaunesni asmenys neignoruotų patiriamų simptomų ir laiku kreiptųsi į gydytoją. „Pastebėjus bent vieną iš ligos požymių, ypač kraujavimą iš tiesiosios žarnos, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nevalia manyti, kad tai „tik hemorojus“ ar „normalus“ reiškinys“, – pabrėžė gydytojas ir gastroenterologijos profesorius Davidas Greenwaldas. Savalaikis reagavimas į kūno siunčiamus signalus gali būti lemtingas išsaugant sveikatą ir gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.