Vitamino D įtaka demencijos rizikai: naujo tyrimo rezultatai ir išvados
Jungtinės Karalystės ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė galimą vitamino D papildų vartojimo ir sumažėjusios demencijos išsivystymo rizikos sąsają. Šis dešimtmetį trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 12 tūkstančių 71 metų ir vyresnių asmenų, rodo, kad vitaminas D gali tapti svarbia prevencijos priemone.
Tyrimo eiga ir pagrindinės išvados
Tyrimo pradžioje nė vienas iš 12 tūkstančių dalyvių nesirgo demencija. Maždaug 4,6 tūkstančio (37 proc.) jų reguliariai vartojo vitamino D papildus (kalcis-vitaminas D, cholekalciferolis arba ergokalciferolis). Po dešimties metų stebėjimo, beveik 2670 tyrimo dalyvių susirgo demencija. Tačiau žymiai mažesnė dalis (tik 679 arba 25 proc.) šių asmenų priklausė grupei, vartojusiai vitamino D papildus. Likę 2 tūkst. (75 proc.) sergančiųjų papildų nevartojo.
Šie rezultatai, paskelbti specializuotame žurnale, leidžia daryti išvadą, kad vitamino D papildų vartojimas gali būti susijęs su ilgesniu gyvenimu be demencijos. Nustatyta, kad papildus vartoję asmenys demencija sirgo net 40 proc. rečiau, lyginant su kontroline grupe. Ypač didelė nauda pastebėta tarp moterų ir tų, kurie dar neturėjo lengvų kognityvinių sutrikimų.
Pažymėtina, kad vitamino D papildus vartojusių dalyvių grupę sudarė labiau išsilavinę žmonės, rečiau sergantys depresija, ir joje buvo daugiau moterų. Kalgario universiteto (Kanada) profesorius Zahinooras Ismailas, pagrindinis tyrimo autorius, teigė: „Turime įrodymų, kad vitamino D papildai gali būti ypač naudingi dar prieš prasidedant pažinimo funkcijų nuosmukiui.“
Ko tyrimas neįrodo? Mokslininkų kritika
Nepaisant įspūdingų rezultatų, ekspertai pabrėžia tyrimo trūkumus. Pagrindinis jų – tai, kad ryšys tarp maisto papildų vartojimo ir demencijos buvo nagrinėtas remiantis pačių dalyvių pateiktais duomenimis. Tai skiriasi nuo „aukso standarto“ tyrimų, kur dalyviai atsitiktiniu būdu suskirstomi į grupes, vieniems skiriant tiriamąjį preparatą, kitiems – placebą.
Rytų Anglijos universiteto mineralų apykaitos profesorė Susan Fairweather-Tait teigė, kad tyrimo rezultatai neleidžia daryti tvirtos išvados apie tiesioginį ryšį. Ji atkreipė dėmesį, kad nebuvo atsižvelgta į kitus vitamino D gavimo šaltinius, tokius kaip maistas ar saulės spinduliai. Be to, kritikai pažymėjo, kad lygintos dalyvių grupės buvo „stulbinamai skirtingos“ etniniu, socialiniu ir kitais aspektais.
Edinburgo universiteto Demencijos tyrimų instituto profesorė Tara Spires-Jones pridėjo, kad tyrimas negali įrodyti, jog vitamino D papildai tiesiogiai mažina demencijos riziką. Gali būti, jog vitaminą D vartojantys žmonės apskritai gyvena sveikiau, o demencijos riziką sumažina kiti veiksniai.
Svarbu žinoti apie vitaminą D: saulė, maistas ir atsargumas
Vitaminą D organizmas didžiąja dalimi pasigamina odoje veikiant saulės spinduliams. Jo atsargas galima papildyti ir su maistu: ypač daug vitamino D turi riebi žuvis ir jautienos kepenys. JAV federalinės mitybos gairės rekomenduoja suaugusiems kasdien gauti apie 600 TV vitamino D.
Regionuose, kur saulės šviesos trūksta, patariama vartoti vitamino D papildus. Norint išsiaiškinti, ar jums trūksta šio vitamino, būtina atlikti kraujo tyrimą. Svarbiausia – prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus, visuomet pasitarkite su gydytoju. Per didelis vitamino D kiekis organizme gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas ir raumenų mėšlungis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.