Nugaros skausmas – tai signalas, kurį gali sukelti daugybė priežasčių: degeneraciniai stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčiai, diskų išvaržos, raumenų patempimas, stuburo iškrypimas, netaisyklinga laikysena, ilgas sėdimasis darbas. Šis skausmas glaudžiai susijęs ir su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, kai žmonės taupydami laiką net į parduotuvę vyksta automobiliu, dažnai patiria stresą ir nervinę įtampą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorė Rūta Mameniškienė neseniai vykusioje konferencijoje akcentavo, kad dėl nugaros skausmo pacientams kartais tenka ieškoti pagalbos net psichoterapeuto kabinete, mat daugelis žmonių pas gydytoją kreipiasi tik tuomet, kai situacija tampa kritiška.
Nugaros skausmo priežastys ir simptomai
Nugaros skausmo priežasčių yra ne viena. Jos gali būti mechaninės, pavyzdžiui, prasidėję neurodegeneraciniai procesai, stuburo lūžiai, stuburo kanalo susiaurėjimas, įgimtos ligos ar spondiliozė. Uždegimas, osteoporozė ir kitos lėtinės ligos taip pat gali išprovokuoti skausmą nugaros apačioje.
Dažniausia nugaros skausmo priežastis – stuburo degeneraciniai pakitimai arba tarpslankstelinių diskų išvaržos. Profesorė Rūta Mameniškienė pabrėžia: „Uždegimas, osteoporozė ir kitos lėtinės ligos gali išprovokuoti skausmą nugaros apačioje.“
Liaudyje radikulitu vadinama liga yra nervo šaknelės uždegimas dėl jos užspaudimo arba dirginimo, kurį lydi kojos skausmas, tirpimas, deginimas. Kai prie šių simptomų prisideda nejautra, raumens ar galūnės silpnumas, nustatoma radikulopatija. Taip pat egzistuoja ir vadinamasis arklio uodegos sindromas, kai nugaros skausmą lydi dubens organų funkcijų sutrikimai.
Įdomu tai, kad apie 30 procentų stuburo išvaržų nesukelia skausmo ir kitų simptomų. Skausmas yra subjektyvus pojūtis, jį galime įvertinti testais ar skalėmis, tačiau jis nebūtinai rodo, kad yra stuburo pažeidimas. Su amžiumi nugaros skausmas dažnėja, moterys skundžiasi dažniau, nors nėra aišku, ar skausmas jas aplanko dažniau nei vyrus, ar jos tiesiog yra jautresnės įvairiems negalavimams.
Emocinės įtampos įtaka ir kada kreiptis į gydytoją?
Emocinė įtampa ir stresas taip pat gali išprovokuoti nugaros dieglius ar maudimą. Netgi nuotaikos svyravimai ir prastas miegas ilgina bei didina skausmą, apsunkindami gyvenimą ne tik pacientams, bet ir gydytojams. Psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip nepasitikėjimas gydytoju ir netikėjimas gydymu, gali ūminį skausmą paversti lėtiniu. Svarbu, kad skausmas būtų gerai kontroliuojamas ir nebūtų pernelyg ilgo fizinės veiklos apribojimo.
Kol pacientas skundžiasi nugaros skausmu, gydytojas neretai svarsto, ar tai sisteminė liga, ar yra rimtų aplinkybių ir asmeninių priežasčių, kurios sustiprina skausmą, taip pat vertina, ar yra neurologinė simptomatika, kai reikalingas neurochirurgo įsikišimas.
Diagnostika ir gydymo klaidos
Tiksliam sutrikimų įvertinimui būtina žinoti, kur skausmas kyla, kaip jis plinta, kokio intensyvumo yra ir kokie skausmai pacientą kamavo anksčiau.
Radiologiniai tyrimai: kada jie būtini?
Radiologiniai tyrimai rekomenduojami tuomet, kai žmogui nustatyti piktybiniai procesai, kai be jokios priežasties krinta svoris, karščiuojama, kai labiau skauda naktį nei dieną, arba kai skiriamas gydymas vaistais nepadeda. Radiologinius tyrimus būtina atlikti, jei nuo gydymo pradžios praėjus 3–6 savaitėms negerėja paciento būklė arba asmuo yra patyręs traumą.
Vaistų vartojimas ir jo pavojai
Ūmus skausmas gydomas ne tik vaistais, bet ir šiluma, judesių apribojimu. Vaistus būtina vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas, ir medikamentų negalima nutraukti, net jei pagerėjo savijauta. Kreiptis į neurologą reikėtų, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei tris savaites, mat per tiek laiko bent pusei pacientų nugaros skausmas sumažėja.
Nuo skausmo dažniausiai skiriami nesteroidiniai medikamentai nuo uždegimo. Mokslinė apžvalga, apimanti 11 randomizuotų tyrimų, rodo, kad geriant vaistus simptominis pagerėjimas per savaitę būna kur kas geresnis nei vartojant placebą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistai nuo uždegimo turi nepageidaujamą poveikį virškinimo sistemai, kraujagyslėms ir širdžiai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat didina kardiovaskulinę riziką, ir nėra nė vieno medikamento, kuris šiuo požiūriu būtų visiškai saugus.
Dažniausios klaidos malšinant nugaros skausmus
Profesorė Mameniškienė įvardija esmines klaidas:
- Nereguliarus vaistų vartojimas. Kai skausmas stiprus, būtina gerti gydytojo išrašytus vaistus reguliariai ir kasdien, o ne tik tada, kai skauda. Taip užkertamas kelias skausmui tapti lėtiniam, vaistus reikės gerti trumpiau ir neatsiras jų šalutinio poveikio.
- Per ilgas gulėjimas lovoje. Judėti reikia pradėti kuo anksčiau – pamažu, atsargiai. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad gulėjimas padeda sveikti.
Moksliniai tyrimai rodo, kad net trečdalis pacientų, kenčiančių stiprų skausmą, nesikreipia į gydytoją ir sugeba nuslopinti skausmą nemedikamentinėmis priemonėmis (ramybė, masažas, šiluma arba šaltis). Laikantis gydytojo rekomendacijų maždaug 80 proc. pacientų skausmas praeina per kelias savaites, likusiems skausmas tampa poūmis, o vėliau – lėtinis.
Opioidų ir tramadolio vartojimo rizika
Skausmo preparatai visame pasaulyje kelia daug rūpesčių, rimtai svarstoma, kaip išvengti šalutinio poveikio ir priklausomybės nuo vaistų. Opioidai ne tik slopina skausmą, bet ir sukelia pykinimą, vidurių užkietėjimą, o jautresniems žmonėms slopina kvėpavimą. Toks populiarus medikamentas kaip tramadolis pasižymi mažesne rizika sukelti vidurių užkietėjimą ir priklausomybę, tačiau yra opioidų agonistas, blokuojantis svarbių neuromediatorių (serotonino ir norepinefrino) atgalinį įsiurbimą. Dėl didelio šių medžiagų kiekio organizme gali vystytis pavojinga būklė, vadinama serotonino sindromu, kurios simptomai apima pykinimą, vėmimą, traukulius, galvos skausmus, tachikardiją, viduriavimą, kraujospūdžio ir temperatūros svyravimus, prakaitavimą, sąmonės ir psichikos sutrikimus.
Psichologinė pagalba ir visuomenės požiūris
Mūsų visuomenė dar sunkiai priima mintį, kad psichologas ir psichoterapeutas gali padėti susidoroti su patiriama įtampa ir stresu. Daugelis ligų prasideda būtent dėl nemokėjimo atsipalaiduoti, todėl liaudiškas posakis „visos ligos nuo nervų, išskyrus keletą – dėl malonumo“ turi tiesos. Patirdamas stresą ir emocinę įtampą žmogus užima tarsi gynybinę poziciją ir nevalingai įtempia pečių bei juosmens raumenis. Atsiranda ydingas ratas – raumenų įtampa sukelia skausmą, o jis – dar didesnį raumens įsitempimą.
Patarimą konsultuotis su psichologu ar psichoterapeutu dėl nugaros skausmų daugelis žmonių priima kaip nežodinį įvardijimą, kad jis yra psichikos ligonis, o psichikos ligos mūsų visuomenėje vis dar laikomos gėdingomis.
Kaip išvengti nugaros skausmo: prevencijos patarimai
Medikų patarimai, padedantys išvengti nugaros skausmo, yra:
- Stiprinkite judėjimo sistemą ir nugarą aktyviai leisdami laisvalaikį: mankštinkitės, eikite pasivaikščioti, minkite dviratį, plaukiokite, bėgiokite.
- Venkite antsvorio, nes papildomi kilogramai sukelia didesnę mechaninę apkrovą stuburui. Peržiūrėkite savo valgiaraštį – nugara jums už tai padėkos.
- Neleiskite aptingti pilvo ir juosmens raumenims, kurie padeda stuburui išlaikyti fizinį krūvį. Mankštinkite pečių juostą ir klubo sąnarius.
- Dirbdami dažnai keiskite kūno pozą, atsistokite kalbėdami telefonu, lipkite laiptais, nesinaudokite liftu. Tai apsaugos skeleto raumenis nuo pertempimo.
- Venkite streso, kuris yra nugaros priešas. Raskite laiko atsipalaiduoti – tinka meditacija, kvėpavimo ir jogos pratimai.
- Miegokite bent septynias valandas, nes tai padeda atgauti jėgas.
- Nerūkykite, meskite svorį, nedirbkite sunkaus fizinio darbo, neužsisėdėkite ir nepervarkite.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.