Organų donorystė yra kilnus poelgis, galintis išgelbėti ir pakeisti daugybės žmonių gyvenimus. Deja, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie stabdo žmones nuo pasiryžimo tapti donorais. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuolat dirba sklaidydamas šias abejones ir šviesdamas visuomenę. Pateikiame penkis dažniausius mitus apie organų donorystę ir atskleidžiame tikrąją padėtį.
Gydytojų prioritetas – gyvybės gelbėjimas, ne organų donorystė
Daugelis baiminasi, kad turėdami Donoro kortelę, patekę į nelaimę ar ligoninę, medikams taps mažiau svarbūs. Tačiau tiesa yra visiškai kitokia: gydytojai yra įsipareigoję gelbėti kiekvieno paciento gyvybę ir nėra suinteresuoti didinti mirtingumo savo skyriuose. Į reanimacijos skyrių patekęs pacientas visų pirma bus intensyviai gydomas ir tik po to, kai visos galimybės išgelbėti gyvybę bus išnaudotos ir bus konstatuota smegenų mirtis arba negrįžtamai sustojęs kvėpavimas ir kraujotaka, bus svarstoma apie organų donorystę. Organų donorystė galima tik esant smegenų mirčiai (tai tokia būklė, kai kraujotaka smegenyse nutrūksta ir jos atkurti nebepavyksta, nors kai kurie organai, prijungti prie medicininės aparatūros, dar funkcionuoja) arba neplakančios širdies donorystės atveju (kai sustoja kvėpavimas ir nutrūksta kraujotaka). Be to, Lietuvoje įteisinta ir gyvoji organų donorystė, kai transplantacijos laukiančiam žmogui persodinamas sutuoktinio arba artimo giminaičio inkstas.
Katalikų bažnyčia palaiko organų donorystę
Nors kai kurie žmonės gali manyti, kad religija draudžia organų donorystę, Katalikų bažnyčios pozicija yra aiški ir palaikanti. Katalikų bažnyčia pritaria ir skatina neatlygintiną mirusio žmogaus audinių ir organų dovanojimą kitam žmogui, kurį transplantacija gali išgelbėti nuo mirties. Šis poelgis laikomas broliškos meilės auka, etiškai ir moraliai priimtina Vatikanui. Katalikybė moko, jog žmogaus kūnas nėra absoliuti jo nuosavybė, o tarsi forma, kuria naudojamės tam tikrą laiką.
Tad paaukodami organus, kad būtų išgelbėta kito žmogaus gyvybė, katalikai vykdo Dievo valią artimo meilės darbuose.
Donoro kortelė nekelia pavojaus gyvybei
Šis mitas skamba tarsi iš sąmokslo teorijos ir neturi jokio realaus pagrindo. Organų donorystė galima tik reanimacijoje konstatavus smegenų mirtį arba negrįžtamai sustojus kvėpavimui ir nutrūkus kraujotakai. Kalba apie organų donorystę galima tik tada, kai nepavyksta atkurti kraujotakos smegenyse ir širdies veiklos, kai būna išnaudotos visos galimybės atgaivinti žmogų. Kitais atvejais organų donorystė neįmanoma. Tai reiškia, kad donorystė negalima, kai žmogus miršta avarijos vietoje, susmunka gatvėje ar miršta savo namuose. Taip pat Donoro kortelės turėjimas neužtikrina, kad net ir nustačius smegenų mirtį, žmogus iškart taps organų donoru – procesas yra griežtai reglamentuotas ir atidžiai stebimas.
Amžiaus cenzas organų donorystei – tik mitas
Daugelis klaidingai mano, kad tam, kad taptumėte organų donoru, privalote būti jaunas. Tačiau organų donorystei amžiaus limito nėra. Svarbiausia yra organų būklė ir funkcionalumas, o ne donoro metai. Lietuvoje vyriausias organų donoras buvo 85-erių, o jauniausias – vos kelių dienų kūdikis. Europoje net 101-erių metų moteris yra tapusi organų donore. Be to, užfiksuota nemažai atvejų, kai vyresni nei 100 metų asmenys po mirties tampa audinių donorais.
Organų prekyba griežtai draudžiama įstatymais
Baimė, kad organai gali būti parduoti nelegaliai, yra visiškai nepagrįsta. Visų šalių, įskaitant Lietuvą, įstatymai griežtai draudžia pirkti ir parduoti organus. Organai yra gyvybiškai svarbūs ir neįkainojami, todėl pasaulyje jų pirkimo ir pardavimo sandoriai yra draudžiami, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Organų transplantacijos procesas yra griežtai reguliuojamas, kontroliuojamas ir vykdomas tik pagal nustatytas medicinines bei teisines procedūras, siekiant apsaugoti tiek donoro, tiek recipiento teises ir saugumą.
Išgelbėkime gyvybes – išreikškime pritarimą organų donorystei
Organų donorystė yra didžiulė dovana, suteikianti antrą šansą gyventi. Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 320 žmonių (2023 m. vasario 28 d. duomenimis): 80 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 34 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 42 kepenų, 151 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo ar artimųjų organus po mirties.
Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu Nacionalinio transplantacijos biuro svetainėje ntb.lt arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinė“ ar „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje. Jūsų sprendimas gali tapti vilties spinduliu tiems, kuriems gyvybiškai reikalinga pagalba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.