Daugelis iš mūsų susiduria su situacija, kai termometras rodo maždaug 37 laipsnius Celsijaus, tačiau jaučiamės prastai arba, atvirkščiai, ignoruojame šį signalą. Ar 37°C yra normalu, ar tai jau ligos ženklas? Pasak specialistų, nežymiai pakilusi temperatūra gali slėpti kur kas daugiau nei tiesiog peršalimą. Suprasti, kada ši temperatūra yra normos ribose, o kada reikalauja nedelsiamo dėmesio, yra gyvybiškai svarbu.
Kodėl termometras rodo 37°C? Galimos priežastys
Kūno temperatūra gali pakilti ir išsilaikyti dėl daugybės priežasčių. Vaistininkės teigimu, tai gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės infekcijos, tiek stiprus ūmus uždegimas, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, lūžiai, sumušimai, o vaikams – ir dygstantys dantys. Neįprastos priežastys gali apimti ir perkaitimą saulėje egzotinėse kelionėse (šilumos smūgis) ar netgi nudegimus bei ūmias, stiprias alergines reakcijas.
„Temperatūrą kilstelti taip pat gali endokrininės sistemos ligos, dažniausiai tai hipertiroidizmas – pernelyg suaktyvėjusi skydliaukė, taip pat ilgalaikis stresas, nervinė įtampa ir nerimas, o kartais ir tam tikrų vaistų vartojimas: tam tikrų antibiotikų, vaistų nuo tuberkuliozės, kai kurių vaistų kraujospūdžiui mažinti ir širdies ritmo sutrikimams gydyti“, – tvirtina ji.
Kada metas kreiptis į gydytoją?
Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik simptomas, būdingas daugeliui negalavimų. Vaistininkė pabrėžia, kad skubėti „numušti“ temperatūrą, vos tik jai pakilus, nėra geriausia išeitis, nes taip tik nuslopinamas simptomas, bet nepašalinama tikroji priežastis. Būklė gali ne tik nepagerėti, bet ir pablogėti.
„Keliauti pas gydytoją derėtų, jei temperatūra pakilusi laikosi kelias dienas iš eilės, nors ir nėra jokių kitų peršalimo ligų simptomų. Taip pat reikia stebėti, ar pakilusią temperatūrą kartu lydi silpnumas ir vangumas, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, apetito praradimas, gausus prakaitavimas, skausmas.
Paprastai užtenka ir paprasto bendrojo kraujo tyrimo, kad būtų galima nustatyti, kodėl laikosi didesnė nei normali kūno temperatūra“, – komentuoja ji.
Teisingas temperatūros matavimas: svarbios detalės
Viena iš dažnai nekaltai atrodančių, bet klaidingų priežasčių, kodėl termometras rodo pakilusią temperatūrą, yra netinkamai veikiantys arba neteisingai naudojami prietaisai.
„Labai svarbu, kuo ir kaip matuojama temperatūra. Jei naudojate termometrą su metalų lydiniu, kuris išvaizda primena senuosius su gyvsidabriu, nepamirškite jį stipriai ir energingai nupurtyti, nes naujasis lydinys nėra toks lakus kaip gyvsidabris ir matavimo skalės stulpelis nenukrenta žemyn po paskutinio matavimo. Elektroniniai termometrai temperatūrą matuoja greitai ir tiksliai, bet jei kyla įtarimų, vertėtų pakeisti termometro baterijas“, – pataria vaistininkė.
Bekontakčiai infraraudonųjų spindulių termometrai matuoja kūno paviršiaus temperatūrą. Todėl nereikėtų matuoti temperatūros ką tik grįžus iš lauko (ypač šaltuoju metų laiku), iš karto po intensyvios fizinės veiklos, taip pat vaikams, kai jie verkia ar žaidžia, mat termometras gali fiksuoti aukštesnę nei realią temperatūrą.
Dažniausios pacientų klaidos ir mitai apie temperatūrą
Nors daugelis mano, kad normali kūno temperatūra yra griežtai 36,6 °C, vaistininkė pabrėžia, kad normalu laikyti 36,6–37 °C. „Natūraliai aukštesnė kūno temperatūra būdinga vaikams, sportininkams dėl didelės raumenų masės, apkūniems žmonėms. Moterims kūno temperatūra gali šiek tiek padidėti ovuliacijos metu“, – vardija ji.
Dažniausios pacientų klaidos yra dvi kraštutinumos: arba visiškas abejingumas pakilusiai temperatūrai, arba perteklinis vaistų vartojimas. Pirmieji, net ir nesant stiprių gretutinių simptomų, dėl laiko stokos ar sunkumų patekti pas gydytoją temperatūrą tiesiog ignoruoja, alinantys organizmą. Antrieji skuba mažinti temperatūrą, vos termometrui parodžius 37 laipsnius.
„Tokiu atveju derėtų prisiminti ne tik gydytojų rekomendaciją, kad kol temperatūra nepasiekė 38 laipsnių, jos vaistais mažinti nereikia, bet ir tai, kad temperatūrą mažinantys vaistai turi pašalinį poveikį, todėl juos vartoti reikia atsakingai“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną ir, esant abejonėms ar ilgalaikiams simptomams, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tik profesionalo konsultacija padės nustatyti tikrąją negalavimo priežastį ir paskirti tinkamiausią gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.