Šiuolaikinė medicina pasiekė įspūdingų laimėjimų, leidžiančių veiksmingai kovoti su daugybe ligų ir sumažinti įvairių sveikatos sutrikimų riziką. Vis dėlto, net ir pažangiausių tyrimo metodų amžiuje, mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į genetinę predispoziciją ir individualias organizmo savybes, kurios gali nulemti didesnę tikimybę susirgti tam tikromis ligomis. Viena iš tokių, atrodo, elementarių, bet kartu paslaptingų savybių – mūsų kraujo grupė.
Nors kraujo grupės svarba medicinoje pirmiausia asocijuojasi su kraujo perpylimu, naujausi tyrimai rodo, kad yra akivaizdžių sąsajų tarp kraujo grupės ir polinkio sirgti tam tikromis ligomis. Tai reiškia, kad žinodami savo kraujo grupę, galbūt galėsite iš anksto įvertinti, kokie sveikatos sutrikimai jums gresia, ir imtis prevencinių priemonių keisdami savo gyvenimo būdą, taip užbėgdami už akių galimoms problemoms.
Kas yra kraujo grupė ir kaip ji nustatoma?
Kraujo grupė, kaip ir akių ar plaukų spalva, yra paveldima iš tėvų ir lieka nepakitusi visą gyvenimą. Ji nustatoma pagal specifinių antigenų (baltymų ir cukraus molekulių) buvimą arba nebuvimą raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) paviršiuje, taip pat pagal antikūnus, esančius kraujo plazmoje. Svarbiausios klasifikavimo sistemos yra ABO ir Rezus (Rh) sistema.
ABO sistema skirsto kraują į keturias pagrindines grupes:
- A grupė: Eritrocitai turi A antigenus, o plazmoje yra anti-B antikūnų, kurie puola B antigenus turinčius kraujo kūnelius.
- B grupė: Eritrocitai turi B antigenus, o plazmoje – anti-A antikūnų, kurie puola A antigenus turinčius kūnelius.
- AB grupė: Eritrocitai turi tiek A, tiek B antigenus, tačiau plazmoje nėra nei anti-A, nei anti-B antikūnų. Šios grupės žmonės yra universalūs recipientai, galintys gauti bet kurios ABO grupės kraują.
- O grupė: Eritrocitai neturi nei A, nei B antigenų, tačiau plazmoje yra tiek anti-A, tiek anti-B antikūnų. O grupės kraujas dažnai vadinamas universaliu donoro krauju.
Be ABO sistemos, itin svarbus yra ir Rezus (Rh) faktorius. Jei eritrocitai turi RhD antigeną, kraujo grupė vadinama Rh teigiama (pvz., A+), jei neturi – Rh neigiama (pvz., A-).
Kraujo grupė nustatoma laboratorijoje, sumaišant kraują su specialiais reagentais, turinčiais A, B antikūnų ir Rh faktoriaus antigenų. Pagal vykstančias reakcijas (aglutinaciją – kraujo krešėjimą) tiksliai identifikuojama žmogaus kraujo grupė.
Kraujo grupės ir ligų sąsajos: ką atskleidžia tyrimai?
Mokslininkai vis intensyviau tiria, kaip kraujo grupė gali paveikti mūsų imunitetą, kraujo krešėjimą ir netgi ląstelių sąveiką su ligų sukėlėjais. Štai keletas ryškiausių sąsajų:
Širdies ir kraujagyslių ligos
Tyrimai rodo, kad O kraujo grupės žmonės statistiškai rečiau serga išemine širdies liga. Nors tikslios priežastys dar nėra iki galo aiškios, manoma, kad kitų kraujo grupių asmenys dažniau turi aukštesnį cholesterolio lygį ir didesnį tam tikrų baltymų, susijusių su kraujo krešėjimu, kiekį, o tai didina širdies ligų riziką.
Be to, didesnė veninės tromboembolijos (giliųjų venų trombozės) rizika pastebima A, B ir AB kraujo grupių žmonėms. AB grupės atveju, dėl didesnio kraujo krešėjimo polinkio, taip pat padidėja ir insulto rizika.
Onkologinės ligos
Yra duomenų, siejančių kraujo grupę su tam tikrų vėžio formų rizika:
- Skrandžio vėžys: A, AB ir B grupės žmonės turi didesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu nei O grupės asmenys, ypač A grupė. Tai dažnai siejama su Helicobacter pylori bakterija, kuri dažniau aptinkama pas A grupės asmenis ir gali sukelti uždegimą bei opas skrandyje.
- Kasos vėžys: A, AB ir B kraujo grupių žmonės taip pat turi didesnę kasos vėžio riziką. Kai kurie mokslininkai mano, kad A ir B grupių eritrocituose esančios molekulės gali padėti H. pylori bakterijai daugintis žarnyne, taip didinant riziką.
Kitos ligos ir sveikatos sutrikimai
- Atminties ir mąstymo sutrikimai: Mažos apimties tyrimai parodė, kad AB kraujo grupės žmonės dažniau susiduria su atminties ir mąstymo sutrikimais, kurie ilgainiui gali pereiti į demenciją.
- Gyvenimo trukmė: Turintieji O grupės kraują, manoma, turi didesnę tikimybę gyventi ilgiau, greičiausiai dėl mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
- Stresas: A grupės žmonės linkę turėti aukštesnį kortizolio (streso hormono) kiekį organizme, todėl jiems gali būti sunkiau susidoroti su stresu.
- Maliarija: O grupės žmonės pasižymi šiokia tokia apsauga nuo maliarijos, nes parazitui sunkiau prisitvirtinti prie jų kraujo ląstelių po užkrėsto uodo įkandimo.
- Opos: Peptinės opos, skausmingos žaizdelės skrandyje ar viršutinėje žarnyno dalyje, dažniau pasitaiko O grupės žmonėms.
- Cukrinis diabetas: 2 tipo diabetas dažniau nustatomas A ir B grupės žmonėms. Tikslios priežastys dar tiriamos.
- Vaisingumas: Vienas tyrimas atskleidė, kad moterys, turinčios mažiau sveikų kiaušialąsčių, dažniausiai priklausė O kraujo grupei.
- Reumatinės ligos: Kai kurios iš šių ligų, sukeliančių sąnarių ir jungiamojo audinio skausmą, dažniau pasitaiko A ir O grupių žmonėms, kaip parodė tyrimas Turkijoje.
- Vilkligė: Autoimuninė liga, sukelianti viso kūno uždegimą. Tyrimai rodo, kad A ir B grupės žmonių simptomai būna sunkesni.
- Išsėtinė sklerozė: Būklė, kai imuninė sistema pažeidžia nervų apsauginį sluoksnį. A ir B kraujo grupės žmonėms rizika didesnė.
- Uždegiminė žarnyno liga: Opinis kolitas ir Krono liga. O kraujo grupės žmonės turi mažesnę Krono ligos riziką, kaip parodė tyrimai Italijoje ir Pietų Korėjoje.
- Nėštumo rizikos: Rh faktorius yra kritiškai svarbus nėštumo metu. Jei Rh neigiama motina laukiasi Rh teigiamo vaisiaus, motinos antikūnai gali patekti į vaisiaus kraują ir pažeisti jo eritrocitus, sukeldami hemolizinę ligą.
Apibendrinimas ir tolimesni tyrimai
Nors ryšys tarp kraujo grupės ir įvairių ligų yra pastebimas, mokslininkai vis dar stengiasi tiksliai suprasti sudėtingus mechanizmus, slypinčius už šių sąsajų. Manoma, kad tam įtakos turi tiek genetiniai veiksniai, tiek aplinkos poveikis. Reikalingi išsamesni ir platesnio masto tyrimai, kad būtų galima visiškai atskleisti šią sąsają ir pritaikyti gautas žinias individualizuotoje medicinoje, siūlant dar tikslingesnes prevencijos ir gydymo strategijas, atsižvelgiant į žmogaus kraujo grupę. Iki tol, šios žinios tarnauja kaip įdomi įžvalga apie mūsų kūno sudėtingumą ir priminimas, kad kiekvienas esame unikalus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.