Nugaros ir kelių skausmai dažnai kyla ne dėl amžiaus, o dėl judėjimo stokos. Senėjimo procesas prasideda mūsų mintyse, nes kūnas yra pasirengęs dirbti ilgai ir išlikti jaunas. Deja, daugelis po 40-ies metų linkę lepintis ant sofos, lėtai judėdami link 80-mečio. Kuo mažiau judame, tuo greičiau sustingstame ir „rūdijame“. Ilgalaikis skausmas gali turėti rimtų pasekmių, todėl svarbu žinoti, kaip jam užkirsti kelią.
Judėjimas – ilgaamžiškumo raktas: 10 tūkstančių žingsnių kasdien
Jei jaučiate traškesį kelio girnelėje, nuolatiniai pasivaikščiojimai pėsčiomis gali padėti. Tačiau vien tik atstumo nuo automobilio stovėjimo aikštelės iki darbo vietos nepakanka. Išmaniosios kūno rengybos apyrankės puikiai suskaičiuoja žingsnius, o 10 tūkstančių žingsnių per dieną yra žemiausia kokybiško gyvenimo riba.
Užuot skambinę ar siuntę žinutes kolegoms, pasistenkite prieiti prie jų ir asmeniškai perduoti informaciją. Tai ne tik skatina judėjimą, bet ir padeda išlaikyti gyvą akių kontaktą, kuris yra veiksmingesnis sprendžiant darbo klausimus. Judėjimas – tai gyvenimas, ir kuo daugiau judate, tuo lėčiau senstate.
Protinis gyvybingumas: smegenų „kvėpavimas“ ir poilsis
Negaudamos šviežio oro, galvos smegenys dirba lėčiau. Todėl nenuostabu, kad iki vidurdienio sunku susidoroti su užduotimis. Dirbant daugiau nei valandą tvankioje patalpoje, smegenims trūksta deguonies. Ekspertai pataria bent dešimčiai minučių išeiti į gryną orą ir pasivaikščioti. Jei negalite išeiti, atvėrę langą kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Šis paprastas veiksmas padės „atnaujinti“ protinio variklio darbą, suteiks energijos ir naujų idėjų. Nepamirškite žiemą, nepaisant oro sąlygų, reguliariai vėdinti patalpų.
Dažnai galvojame daugiau nei judame, o mintys net naktį neleidžia ramiai miegoti.
Didžiulis protinis krūvis gali susilpninti organizmą, sukelti apatiją ir net depresiją. Tokiais atvejais padeda meditacija. Nereikia specialiai skristi į tolimas Azijos šalis – pakanka įsijungti mėgstamą muziką ar atsisiųsti meditacijos programėlę. Malonus balsas padės atitrūkti nuo kasdienių minčių ir atsipalaiduoti.
Kojų svarba ir įpročių keitimas
Kodėl gi nevaikščioti basomis kojomis biure? Padai ir delnai turi daugybę receptorių, kurie daro tiesioginį poveikį savijautai. Kai kojos nuolat su batais ir kojinėmis, laikui bėgant silpnėja jų jautrumas, apribojama energetinių kanalų veikla. Specialistai pataria avėti batelius plonu padu, vengti aukštakulnių ir storapadžių. Sportbačius geriausia palikti kūno rengybos salei. Jei yra galimybė, darbe nusiaukite batus (po stalu niekas nematys!) ir pabūkite basomis ar tik su kojinėmis. Namuose kas rytą pamasažuokite padus ant specialaus kilimėlio ir nenešiokite puskojinių kiaurą parą.
Anksčiau judėjome kur kas daugiau. Dabar dažnai didžiausias mūsų „nuopelnas“ – kelias iki automobilio ir atgal. Tapome sėslūs, o tai niokoja kūną. Į devintą aukštą pakilkite ne liftu, o pėsčiomis. Kai organizmo veikla normali, kopti laipteliais lengva. Jei atsiranda dusulys, sunkumo pojūtis kojose, sąnarių ar raumenų skausmai, laikas rimtai susirūpinti savo sveikata.
Sportui amžius negalioja. Jei treniruotę prižiūri profesionalas, žalos organizmui tikimybė lygi nuliui. Nesvarbu nei dabartinė sveikatos būklė, nei patyrimo stoka. Pakanka noro ir nuolatinio sporto, kad po metų būtumėte puikios fizinės formos. Kasdien turi judėti visos žmogaus kūno dalys. Dėl sąstingio silpnėja fizinės jėgos, o joms susigrąžinti stebuklingo gėrimo nėra – taip jau mus sukūrė gamta. Vykdami į darbą ar grįždami iš jo, išlipkite iš viešojo transporto pora stotelių anksčiau ir eikite pėsčiomis. Iš automobilio persėskite ant dviračio, rytais maudykitės po kontrastiniu dušu, o jei netoliese yra baseinas ar natūralus vandens telkinys, raskite drąsos maudytis visus metus.
Mitybos įpročiai: ne tik ką, bet ir kaip valgome
Mūsų savijauta ir darbingumas priklauso nuo mitybos. Jei ryte trūksta jėgų atsikelti ir iki pusiaudienio sunku dirbti, būtina peržiūrėti savo valgiaraštį. Nereikia griebtis vitaminų saujomis ar vaistų – dažnai blogos savijautos priežastis yra prieš miegą suvalgytas šokoladinio torto gabalas, išgerta taurė vyno ar tiesiog netinkami produktai.
Ginčai apie kavos naudą ar žalą tikriausiai niekada nesiliaus. Jei išgėrus puodelį kavos neužplūsta nerimas ir nepadažnėja širdies plakimas, galite drąsiai gerti ir tris puodelius per dieną. Svarbiausia – kava turi būti be cukraus ir pieno, nes šie priedai sunaikina naudingus antioksidantus. Be šių priedų patariama gerti ir arbatą. Laikydamiesi šių patarimų, net darbas biure žiemą netaps sunkiu išbandymu organizmui.
Nors kartais galima pasilepinti torto gabalėliu ar pyragaičiu, darykite tai ne dažniau nei per šeimos šventes. Biuro gimtadieniai neturi reikšti tik picos ir saldumynų. Verčiau rinkitės sūrį su vynuogėmis ar tortilijos suktinukus su lašiša – tai kur kas naudingiau ir skaniau.
Maistas neturi virsti kultu. Jei nuolat norisi ko nors naujo, tai veikiausiai lemia psichologinės priežastys. Svarbu, kad maistas būtų skanus ir naudingas. Dalį vakarienės galima palikti rytdienos pietums.
Pamirškite kvapias bandeles pusryčiams – jos greitai sukels alkį. Žmonės visada valgė tris kartus per dieną – pusryčius, pietus ir vakarienę. Dabar užkandžiaujama visą dieną, dažnai dėl netinkamų produktų. Ant pusryčių stalo gali būti kiaušiniai, jogurtas ar puodelis juodos kavos be cukraus. Pietums rinkitės mėsą ar žuvį su dideliu kiekiu daržovių, o vakarienei – varškę ar mėsą, taip pat su pakankamai daržovių. Po valgio neturėtumėte jausti alkio 4–5 valandas. Jokių pusgaminių!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.