Ar kada nors teko naršyti pilnoje indaplovėje vien tam, kad ištrauktumėte ir išplautumėte tą vienintelį savo mėgstamiausią indą, nors spintelėje stovi dar dešimt švarių? Jei taip, jūs ne vieni. Socialiniuose tinkluose masiškai plinta „Emotional Support Mug“ (emocinę paramą teikiančio puodelio) terminas. Žmonės atvirauja: be to vieno, sunkaus, dažnai nelygaus puodelio kava tiesiog neskani, o diena – neprasidėjusi.
Gyvename eroje, kai vos vienu paspaudimu galime užsisakyti bet kokį tobulai simetrišką, gamykloje sukurtą daiktą. Atrodytų, modernūs ir tobulai tvarkingi namai turėtų būti mūsų siekiamybė. Tačiau pastaraisiais metais žmonės vis labiau atsisako sterilių, vienodų servizų ir ieško rankų darbo, netobulų, autentiškų indų – ir tam yra kelios priežastys.
Apie tai, kokia magija slypi molio gabalėlyje ir kodėl šis fenomenas užkariauja mūsų virtuves, pasakoja alytiškė keramikė Vita Sakavičiūtė, prekės ženklo „Vi.keramika“ įkūrėja.
Kodėl mus traukia „kreivi“ indai?
Interjero tendencijos ir namų buitis visada atspindi mūsų vidines būsenas. Ilgą laiką namų estetiką diktavo griežtos taisyklės: indai turėjo būti iš vieno komplekto, tobulai derantys, ploni ir be priekaištų.
Tačiau šiandien pastebima, kad molyje slypi žmogiškumas ir emocija, kurios nesuteikia jokie gamykliniai gaminiai. Kiekvienas rankų darbo indas turi savo charakterį: šiek tiek kreivas, šiek tiek grubus, kartais sunkus – ir būtent tai suteikia jam gyvybės, šilumos bei jaukumo.
„Man, kaip kūrėjai ir edukatorei, visa tai aišku – mes visi grįžtame į natūralumą. Lygiai taip, kaip atsiranda savas daržas, linas ir vilna išstumia sintetinius audinius, o namuose vis daugiau rankų darbo daiktų, taip ir mūsų virtuvės lentynose atsiranda nelygūs, gyvi puodeliai. Jie kalba apie laiką, prisilietimą ir tikrumą“,– šiai tendencijai paaiškinimą turi keramikė Vita.
Rankų darbo magija: kiekvienas indas turi istoriją
Ji atkreipia dėmesį į esminį skirtumą tarp pramoninės gamybos ir amato: „Masinės gamybos indų galime rasti bet kurioje parduotuvėje – jie vienodi, lengvi, tobulai simetriški. Tačiau kartu jie ir tylūs. Jie neturi istorijos. O rankų darbo puodelis – visai kas kita. Jame matosi meistro pirštų spaudimas, švelniai banguojanti forma, netikėtas glazūros nubėgimas. Kiekvienas jų – savitas kūrinys, niekada tiksliai nepasikartojantis. Tai ne daiktas iš konvejerio, tai mažas meno objektas, gimęs iš molio gabalėlio ir žmogaus rankų.“
Puodelis kaip emocinės paramos šaltinis
Tokie indai veikia kaip emocinės paramos objektai („Emotional Support Mug“) – būdami rankose jie suteikia komfortą, ritualą ir malonumą, kurio negali suteikti gamyklinis puodelis. Kavą iš tokio indelio skaniau gerti, diena prasideda kitaip – lėčiau, sąmoningiau, su mažais džiaugsmais.
Tai ne tik indas, tai maža magija kasdienybėje: kūnas jaučia svorį, rankos prisilietimą, akys fiksuoja šilumą ir natūralumą, o smegenys gauna signalą – „viskas tvarkoje, gali pradėti dieną“.
„Ir čia slypi ta vadinamoji „emocinė parama“, apie kurią vis dažniau kalbama. Puodelis tampa ne tik indu kavai. Jis tampa ritualo dalimi. Kai ryte apglėbi šiek tiek sunkesnį, delne patogiai gulantį, šilumą ilgiau išlaikantį keramikos puodelį, diena prasideda kitaip. Tas svoris, ta tekstūra, net menkas kreivumas primena, kad pasaulis nėra tobulas – ir jam nereikia tokiu būti“,– sako keramikė.
Šis fenomenas keičia ne tik mūsų rytus, bet ir pačią virtuvės estetiką. Ant lentynų vis rečiau pamatysime išrikiuotą 12 dalių identišką porceliano servizą. Jį keičia eklektiškos, asmeninės indų kolekcijos.
Anot Vitos, rankų darbo puodeliai į namus įneša žavesio ir gyvumo. „Skirtingi, nederantys tarpusavyje, jie sukuria jaukią, neformalią estetiką. Jie leidžia atsisakyti spaudimo turėti „pilną, idealiai suderintą“ servizą. Kiekvienas šeimos narys gali turėti savo – mėgstamiausią, atpažįstamą, su charakteriu“,– atvirai dalinasi pašnekovė.
Atsvara skaitmeninei erai ir tikrumo ilgesys
Šis fenomenas nėra tik mada – tai natūralus žmogaus poreikis turėti daiktus, kurie yra gyvi, tikri ir pasakoja istoriją, lyg draugas, su kuriuo galima pradėti rytą. Ekranams ir technologijoms vis labiau užvaldant mūsų dėmesį, žmogaus rankomis išminkyto molio nelygumai tampa gyvybiškai svarbia atsvara skaitmeniniam vienodumui.
„Man atrodo, kad šiandien žmonės ilgisi ryšio – su daiktais, su kūrėju, su pačiu savimi. Rankų darbo keramika tą ryšį sugrąžina. Ji kviečia sulėtėti, pajusti faktūrą, pastebėti netobulumą kaip vertę. Galbūt todėl be to molio gabalėlio kava kartais atrodo ne tokia skani, o rytas – neprasidėjęs. Nes tai ne apie kavą. Tai apie jausmą, kad laikai rankose kažką tikro“,– jautriai pokalbį apibendrina keramikė Vita.
Jei jūsų virtuvės spintelėje, pačiame priekyje, vis dar stovi tas vienas, nuo arbatos ar kavos galbūt šiek tiek patamsėjęs, kreivokas, bet be proto mylimas rankų darbo puodelis – Jūs supratote, kokią galią namuose turi tikri daiktai.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.