Miegas yra gyvybiškai svarbus mūsų kūnui ir protui. Jis gerina koncentraciją, stiprina atmintį, padeda palaikyti sveiką svorį, stiprina imuninę sistemą ir psichinę sveikatą bei mažina stresą. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad prasta miego kokybė ir, ypač, dažni košmarai, gali būti ankstyvasis demencijos rizikos ženklas.
Košmarai – ankstyvasis demencijos signalas?
Mokslininkai vis dažniau teigia, kad sapnai yra sveikų smegenų veiklos rodiklis. Tačiau Birmingemo universiteto Žmogaus smegenų sveikatos centro darbuotojo Abidemi Otaiku vadovaujamas tyrimas, paskelbtas žurnale „The Lancet eClinicalMedicine“, pirmą kartą įrodė, kad kankinantys sapnai arba košmarai gali būti susiję su didesne demencijos rizika ir kognityvinių funkcijų silpnėjimu. „Pirmą kartą įrodėme, kad kankinantys sapnai, arba košmarai, gali būti susiję su demencijos rizika ir kognityvinių funkcijų silpnėjimu. Tai svarbu, nes yra nedaug demencijos rizikos rodiklių, kuriuos galima nustatyti jau vidutiniame amžiuje. Nors norint patvirtinti šias sąsajas reikia atlikti daugiau tyrimų, manome, kad košmarai gali padėti atrinkti asmenis, kuriems gresia didelė demencijos išsivystymo rizika, ir taikyti strategijas, kurios padėtų sulėtinti ligos pradžią“, – teigia dr. Otaiku.
Tyrimo metu buvo analizuojami duomenys iš trijų didelių JAV atliktų sveikatos ir senėjimo studijų. Buvo stebimi du pagrindiniai kohortai: 600 asmenų (35-64 metų amžiaus) stebėti vidutiniškai devynerius metus ir 2600 asmenų (79 metų ir vyresni) stebėti penkerius metus. Visi dalyviai tyrimo pradžioje buvo sveiki, be demencijos požymių, ir pildė klausimynus apie nemalonių sapnų bei košmarų dažnumą. Šie duomenys buvo lyginami su kognityvinių funkcijų testų rezultatais.
Tyrimo rezultatai buvo nerimą keliantys: dalyviams, kurie dažniau patirdavo nemalonius sapnus ir košmarus, vyresniame amžiuje dažniau buvo diagnozuota demencija. Vidutinio amžiaus žmonėms, kurie kas savaitę sapnuodavo košmarus, tikimybė, kad per ateinantį dešimtmetį pablogės pažintinės funkcijos, buvo keturis kartus didesnė.
Vyresnio amžiaus grupėje demencija buvo diagnozuota du kartus dažniau.
Ypatingai stiprus ryšys nustatytas tarp vyrų. Vyresnio amžiaus vyrai, kurie kas savaitę sapnuodavo košmarus, susidūrė su penkis kartus didesne tikimybe susirgti smegenis pažeidžiančia liga, palyginti su tais, kurie blogų sapnų nesapnavo. „Apskritai šie rezultatai rodo, kad dažni košmarai gali būti vienas iš ankstyviausių demencijos požymių, kuris gali būti ankstesnis nei atminties ir mąstymo sutrikimai, galintys pasireikšti prieš kelerius metus ar net dešimtmečius, ypač vyrams“, – pabrėžia daktaras Otaiku.
Ne tik košmarai: miego trukmė ir laikas taip pat svarbūs
Ne tik košmarai yra susiję su demencijos rizika. Kiti tyrimai taip pat nagrinėjo miego įpročių ir demencijos bei Alzheimerio ligos ryšį. Kinijos mokslininkai, ketverius metus stebėję 2000 vyrų ir moterų, nustatė, kad demencijos rizika buvo 69 proc. didesnė tiems, kurie miegojo ilgiau nei aštuonias valandas per parą, palyginti su žmonėmis, miegojusiais nuo septynių iki aštuonių valandų. Be to, rizika buvo dvigubai didesnė tiems dalyviams, kurie ėjo miegoti iki 21 val. vakaro, palyginti su tais, kurie ėjo miegoti 22 val. vakaro ar vėliau.
Dr. Rui Liu iš Šandongo provincijos ligoninės Dzinane Neurologijos skyriaus, kurio darbas paskelbtas žurnale „Journal of the American Geriatric Society“, pažymi: „Mūsų tyrimas rodo, kad pačių respondentų nurodytos miego problemos, tokios kaip ilgas gulėjimas lovoje ir ankstyvas miego laikas, yra nepriklausomai susijusios su demencija ir Alzheimerio liga. Tolesni intervenciniai tyrimai gali padėti išsiaiškinti, ar saikingai sutrumpinus gulėjimo lovoje laiką ir pavėlinus/atidėjus miego laiką galima sulėtinti kognityvinių gebėjimų mažėjimą ir atitolinti demencijos atsiradimą vyresnio amžiaus suaugusiesiems.“
Vaikystės sapnų įtaka ir ateities tyrimai
Tyrimai rodo, kad net vaikystės sapnai gali nuspėti ateitį. Birmingemo universiteto mokslininkai nustatė, kad vaikai, kurie nuo 7 iki 11 metų reguliariai sapnuodavo blogus sapnus ir košmarus, sulaukę 50 metų beveik du kartus dažniau turėjo tikimybę, kad jiems išsivystys kognityviniai sutrikimai – pagrindinis demencijos požymis. Be to, iki to paties amžiaus jiems net septynis kartus dažniau buvo diagnozuota Parkinsono liga.
Nors šie skaičiai kelia nerimą, daktaras Otaiku paaiškina, kad pasikartojantys košmarai iš tikrųjų yra išgydomi, o vaistai gali mažinti nenormalių baltymų, susijusių su Alzheimerio liga, kaupimąsi. Jis ir kiti mokslininkai tikisi ištirti, ar jaunų žmonių košmarai gali būti susiję su didesne demencijos rizika ir ar tai, kaip dažnai sapnuojame arba kokie ryškūs yra šie sapnai, taip pat gali padėti nustatyti demencijos riziką. „Šis tyrimas gali ne tik padėti išsiaiškinti demencijos ir sapnų ryšį ir suteikti naujų galimybių anksčiau nustatyti diagnozę, o galbūt ir anksčiau imtis intervencinių priemonių, atskleisti paslaptingo reiškinio, kurį vadiname sapnavimu, prigimtį ir funkciją“, – pridūrė jis.
Demencija – pagrindinė mirties priežastis ir kiti įspėjamieji ženklai
Demencija yra rimta problema: Jungtinėje Karalystėje ja serga daugiau nei 982 000 žmonių, o prognozuojama, kad iki 2040 m. šis skaičius išaugs iki 1,4 mln. Maždaug du trečdaliai serga Alzheimerio liga, kurią, mokslininkų nuomone, sukelia toksiškų baltymų kaupimasis smegenyse daugelį metų ar net dešimtmečių prieš tai, kai pacientas suserga. Demencija yra pagrindinė mirties priežastis Didžiojoje Britanijoje.
Košmarai ar kiti miego sutrikimai gali būti vieni iš pirmųjų įspėjamųjų ženklų, tačiau yra ir daug kitų „raudonų vėliavų“, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. ALZHEIMERIO DRAUGIJOS duomenimis, tai yra:
- atminties pokyčiai (pvz., dažnas užmiršimas arba sunkumas įsiminti naują informaciją);
- sunkumai atliekant įprastas užduotis (pvz., pamiršimas atlikti įprastą rutiną, paruošti valgį ar apsirengti);
- kalbos ir bendravimo pokyčiai (pvz., pamirštami žodžiai arba vartojami netinkami žodžiai pokalbiui);
- nesiorientavimas laike ir vietoje (pvz., nežinojimas, kuri yra savaitės diena, arba pasiklydimas pažįstamoje vietoje);
- sutrikęs gebėjimas spręsti (pvz., neatpažįstama kažkas, kas gali būti pavojinga);
- abstraktaus mąstymo problemos (pvz., sunku suprasti skaičius ar simbolius);
- neteisingas daiktų padėjimas (pvz., daiktai dedami ten, kur jų neturėtų būti);
- nuotaikos, asmenybės ir elgesio pokyčiai (pvz., be aiškios priežasties tampama verksmingu ar nusiminusiu);
- iniciatyvumo praradimas (pvz., prarandamas susidomėjimas draugais, šeima ir pomėgiais);
- sunkumai suvokiant vaizdinę ir erdvinę informaciją (pvz., sunkumai orientuojantis naujoje aplinkoje ar dedant daiktus ant stalo).
Atkreipkite dėmesį į šiuos ženklus ir, kilus abejonėms, kreipkitės į medikus. Ankstyva diagnostika gali padėti užkirsti kelią ligos progresavimui arba sulėtinti ją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.