Naujausias Kalifornijos mokslininkų tyrimas atskleidžia stebinantį faktą: Antikos laikų tekstuose apie žmonių sveikatą, parašytuose nuo VIII amžiaus prieš mūsų erą iki III amžiaus prieš mūsų erą, nuorodų į vyresnio amžiaus žmonių pažinimo sutrikimus, tokius kaip demencija ar Alzheimerio liga, aptikta stebėtinai mažai. Tai verčia susimąstyti, ar šios ligos yra šiuolaikinės civilizacijos padarinys, ar tiesiog kitaip suprastos.
Ilgas gyvenimas be demencijos? Antikos mįslė
Pasak senėjimo mechanizmus Pietų Kalifornijos universitete tyrinėjančio Calebo Fincho ir Kalifornijos valstijos universiteto istoriko Stanley Bursteino, prieš daugiau nei 2000 metų stiprus atminties praradimas senatvėje buvo ypač retas reiškinys. Nors tuometinė vidutinė gyvenimo trukmė buvo apie 35 metus, tai nereiškia, kad žmonės negyveno iki brandaus amžiaus. 35 metų amžiaus romėnas ar graikas vargu ar buvo laikomas „senu“. Kai kuriais skaičiavimais, vidutinis mirties amžius senovės Graikijoje siekė apie 70 metų, o tai reiškia, kad pusė visuomenės gyvendavo dar ilgiau. Pavyzdžiui, garsusis graikų gydytojas Hipokratas, laikomas medicinos tėvu, manoma, mirė sulaukęs 80 ar net 90 metų.
Šiuolaikinės visuomenės realybė: Alzheimerio epidemija
Priešingai nei Antikoje, amžius šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas didžiausių demencijos rizikos veiksnių. Nuo Alzheimerio ligos – dažniausiai diagnozuojamo demencijos tipo – šiuo metu serga maždaug trečdalis visų vyresnių nei 85 metų žmonių. Kas penkerius metus pacientų, vyresnių nei 65 metų, skaičius padvigubėja, o tai rodo plačiai paplitusią problemą.
Kas kankino senovės žmones? Atminties problemos – ne tarp jų
Nors atminties praradimas yra itin dažnas senėjimo bruožas šiandien, taip buvo ne visada. Tyrinėdami Hipokrato, jo pasekėjų ar net Aristotelio medicinos raštus, mokslininkai nerado nė vieno paminėjimo apie atminties praradimą. IV ir III amžiaus prieš mūsų erą graikiškuose tekstuose senatvė buvo siejama su įvairiais fizinio senėjimo simptomais: kurtumu, galvos svaigimu, nemiga, aklumu ir virškinimo sutrikimais.
Tačiau, remiantis turima literatūra, kuri, žinoma, yra ribota, rimtos atminties problemos neatrodė didelė problema. C. Finchas ir S. Bursteinas konstatuoja: „Mes neradome jokių atitikmenų šiuolaikiniams [Alzheimerio ligos ir su ja susijusių demencijos] atvejų pranešimams.“
Šiuolaikinio gyvenimo kaina: demencijos ryšys su aplinka
Šios istorinių raštų apžvalgos išvados leidžia manyti, kad šiandieninė demencijos epidemija gali būti šiuolaikinio gyvenimo būdo rezultatas. Naujausi tyrimai vis dažniau sieja demenciją ir Alzheimerio ligą su širdies ir kraujagyslių problemomis, oro tarša, mitybos įpročiais ir kitomis aplinkybėmis, nepalankiomis sveikatai, ypač būdingomis didmiesčių gyventojams.
Pirmosios užuominos apie atminties praradimą istorijoje
Net Romos valstybės veikėjas Ciceronas savo tekstuose apie „keturias senatvės blogybes“ neužsiminė apie atminties praradimą, kas rodo, kad net I amžiaus viduryje prieš mūsų erą tai vis dar buvo neįprastas senėjimo simptomas. Pirmąjį atminties praradimo senatvėje atvejį užrašė Plinijus Vyresnysis, miręs 79 m. e. m. Jo pasakojime aprašomas garsus Romos senatorius ir oratorius, kuris būdamas garbaus amžiaus pamiršo savo vardą.
Šis tyrimas, paskelbtas „Journal of Alzheimer’s Disease“, meta naują šviesą į demencijos kilmę ir jos ryšį su aplinkos bei gyvenimo būdo veiksniais, skatindamas mus permąstyti šiuolaikinius iššūkius, su kuriais susiduria senėjanti visuomenė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.