Dažnai manoma, kad antsvorio priežastys glūdi tik nesubalansuotoje mityboje ir nepakankamame fiziniame aktyvume. Tačiau, pažvelgus į šią problemą iš psichologinės perspektyvos, galima atrasti kitų, ne tokių akivaizdžių, antrinių naudų, dėl kurių mūsų organizmas kaupia papildomus kilogramus.
Antsvoris – pasąmonės apsaugos mechanizmas?
Psichologė Daria Kovaleva teigia, kad pirmiausia savo klientams užduoda klausimą: kuo didelis svoris jiems gali būti naudingas? Pirminė reakcija dažniausiai būna nuspėjama: „Kokia gi gali būti nauda iš antsvorio? Aš gi noriu jo atsikratyti!“ Ir tik vėliau prasideda gilesnis savęs tyrinėjimas, atveriantis įdomių atsakymų spintelę.
„Pavyzdžiui, viena mano klienčių troško, kad artimieji skirtų jai daugiau dėmesio ir labiau ja rūpintųsi. Kaip galimybę šį poreikį patenkinti jos pasąmonė pasirenka svorio priauginimo būdą. Sprendimas yra paprastas – turint didelį antsvorį, jai vis sunkiau judėti ir rūpintis savimi pačiai, dėl ko vis dažniau jai į pagalbą ateina artimi žmonės. Šitaip jai pavykdavo pritraukti daugiau dėmesio ir meilės“, – pasakoja psichologė.
Ekspertė duoda ir kitokių mąstymo iškraipymų pavyzdžių, kurie skatina kaupti antsvorį:
- Antsvoris duoda jėgos ir stiprybės jausmą: „būsiu didelė, ir manęs niekas neskriaus“.
- Antsvoris leidžia užtikrinti asmenines ribas: „kuo aš platesnė, tuo didesnės mano asmeninės ribos, kurių negalima pažeisti“.
Antsvorio šaknys: vaikystės patirtys ir emocijos
Daugelis procesų, lemiančių mūsų fiziologinį, psichologinį ir socialinį vystymąsi, pradeda formuotis jau ankstyvaisiais gyvenimo metais. Vaikų elgesys, įpročiai, santykiai su aplinka ir mityba priklauso nuo to, kas juos supo nuo mažens. Pasak D. Kovalevos, jeigu kažkas vyksta netinkamai, tai su didele tikimybe atsispindės mažylio lėkštėje.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas nuolat jaučia stresą, spaudimą ar diskomfortą, jis stengiasi surasti laimės šaltinį – skanų maistą.
O maistas, teikiantis malonumą, dažnai būna nesveikas: saldumynai, riebūs ar greitų angliavandenių patiekalai. Tomis akimirkomis, kai vaikas gauna patrauklių skanėstų, jis jaučia laimę ir ramybę. Kai stresinė situacija kartojasi, ypač su padidėjusiu nerimo lygiu, jis turi patikrintą būdą tą įtampą nuslopinti. Kuo daugiau tokių situacijų, tuo daugiau nesveiko maisto suvartojama. Užaugęs buvęs vaikas jau turi tvirtai ir užtikrintai veikiantį metodą savo ramybės link – valgymą.
Psichologė pateikia vienos savo klientės patirtį, kuri patvirtina minėtą didelio svorio priežastį. „Moters tėvas turėjo stiprią priklausomybę nuo alkoholio, šeimoje buvo mažai pinigų ir daug pykčių. Jai buvo sudėtinga tverti tėvų ginčus. Tačiau tais momentais, kai tėvas negėrė ir jie turėjo šiek tiek daugiau lėšų, tėvai kartu vesdavo dukrą į greito maisto kavines ir leisdavo valgyti tiek, kiek jai norėtųsi. Kas, be abejo, peraugo į malonius prisiminimus iš vaikystės, kai ji jautėsi saugi ir laiminga. Todėl, grįžtant prie įprastų gyvenimo sąlygų, kai ramybės ir saugumo jų namuose trūko, mergaitė atrado būdą išgyventi tėvų nesutarimus su sausainiu burnoje. Klientė užaugo, tačiau elgesio įprotis išliko – jei ji jaučiasi blogai, ji valgo“.
Žinoma, ne visada problemos su svoriu slepiasi tarp pirmų gyvenimo metų, tačiau šaknys dažnai yra būtent ten. Spręsti jas derėtų, žinoma, ne maisto pagalba. Pirmiausia, būtina nustatyti ryšį su savo jausmais ir emocijomis, išnagrinėti, dėl ko buvo prarastas kontaktas su kūnu, kai žmogus nejausdamas alkio ar sotumo valgo dideliais kiekiais, gerokai pervalgydamas.
Kūno signalai: skirtingos baimės ir riebalų kaupimosi zonos
Anot psichologų, skirtingų kūno dalių riebalai gali nurodyti skirtingas psichologinių sutrikimų formas:
- Antsvoris, vyraujantis ant pilvo, reiškia norą atsiriboti nuo aplinkos, gelbėti save lyg su gelbėjimosi ratu.
- Kaklo ar kupros antsvoris simbolizuoja sunkų kaltės jausmą, kurio nepavyksta atsikratyti labai ilgą laikotarpį.
- Jeigu svoris kaupiasi ties klubais, tai parodo, kad žmogus nemoka apginti savęs savarankiškai, išsaugoti savo principus ir asmenines ribas, kas pereina į nuolatinį nepasitenkinimą. Toks žmogus stengiasi išvengti konfliktų ir slepia savo tikrąsias emocijas dėl nepasitikėjimo savimi.
- O jeigu riebalai auga ant sėdmenų, tai yra permainų baimės rodiklis ir, tuo pačiu, gali simbolizuoti egocentrizmą ir užsispyrimą.
Psichologinė pagalba kovoje su antsvoriu
Nugalėti antsvorį padeda psichoterapija. Specialistai siūlo įvairius testus ir užduotis, kurie leidžia suprasti emocinio svorio priauginimo pagrindinę priežastį. Kai „taikinys“ akivaizdus, susidoroti su pervalgymu yra kur kas paprasčiau.
„Pasitaiko atvejų, kai maistą mes tapatiname su priemone nuo nuovargio ir nuobodulio. Šičia aš visada klausiu: „O kas slepiasi po jūsų tokia savijauta?“, nes slėptis gali tikrai didelis jausmų ir emocijų spektras, kuriuos būna sudėtinga identifikuoti, todėl nelengva ir išspręsti“, – sako specialistė.
Pasak jos, vietoj to, kad patenkintume trūkumą ar pagerintume fizinę būklę, mes tiesiog užvalgome problemas, gaudami momentinį pasitenkinimą. Tai, žinoma, nėra sveika nei fizinei, nei emocinei sveikatai – problema nedingsta, o ir papildomai priaugama nepageidaujamo svorio.
Todėl, akcentuoja Daria Kovaleva, kuo daugiau atkreipsime dėmesį į mūsų vidinę savijautą ir rūpinsimės ja, tuo bus mažesnis noras visas problemas spręsti valgant.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad neretai būna sudėtinga atskirti, kada viršsvoris grįstas psichologija, o kada mitybos bei fizinio aktyvumo lygio pasekmėmis. Atrodo, žmonės pakankamai sportuoja ir jų mityba neužeina už normos ribų, o kyla pojūtis, jog svoris auga net išgėrus tik stiklinę vandens. Čia ir yra ryškus signalas, kad mes, greičiausiai, turime psichologinį sutrikimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.