Nors daugelis mano, kad metimas rūkyti senyvame amžiuje yra per vėlu arba tiesiog „vienas iš paskutinių malonumų“, medikai pabrėžia, jog nauda sveikatai – milžiniška. VšĮ „Šeškinės poliklinika“ gydytoja geriatrė Eglė Sadauskaitė-Pėlikienė aiškina, kad organizmą žaloja ne tik pats rūkymas, bet ir jo ilgalaikės pasekmės. Rūkymas ženkliai padidina širdies ir kraujagyslių, plaučių ligų, vėžio ir demencijos riziką, be to, trumpina gyvenimo trukmę. Rūkantieji dažnai skiria mažiau lėšų kokybiškam maistui ar net būtiniems medikamentams, o jų artimieji tampa pasyviaisiais rūkaliais.
Metimas rūkyti bet kokiame amžiuje – didelė nauda sveikatai
Nepriklausomai nuo amžiaus, mesti rūkyti visada verta. Tai padarius, ligų rizika sumažėja, o gyvenimo trukmė pailgėja. Gydytoja E. Sadauskaitė-Pėlikienė teigia, kad šiuos esminius argumentus senyvo amžiaus žmonės turėtų išgirsti iš visų pusių: šeimos gydytojų, specialistų, slaugytojų, socialinių darbuotojų, vaistininkų, taip pat artimųjų ir kaimynų, kuriais senjorai kartais pasitiki labiau nei medikais.
„Labai žaviuosi šiomis organizacijomis, kur žmonės skiria savo laiką ir energiją, organizuoja renginius ir paskaitėles, kviečia savo srities specialistus, palaiko nuolatinį ryšį su gydytojais geriatrais, domisi sveikata. Rūkymo problema, žinoma, irgi būna paminima“, – kalba E. Sadauskaitė-Pėlikienė.
Programų trūkumas ir artimųjų vaidmuo
Vis dėlto gydytoja apgailestauja, kad dėmesio senyvo amžiaus rūkaliams Lietuvoje vis dar skiriama nepakankamai. Trūksta specialiai senjorams pritaikytų programų, efektyvių algoritmų, kaip kalbėti apie metimą rūkyti su šios amžiaus grupės atstovais, bei konkrečių rekomendacijų. Be to, dalis esamų programų yra internetinės, o tai ne visada patogu ar prieinama vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali trūkti kompiuterinio raštingumo.
Sėkmės istorijų, kai senjorai patys nusprendžia mesti rūkyti, yra, tačiau jos – pavienės.
Dažniausiai senyvo amžiaus asmenys šio įpročio atsisako ištikti sunkių ligų, kai sveikatos būklė neleidžia patiems pasirūpinti cigaretėmis, o artimieji atsisako jas duoti.
„Deja, esu mačiusi ir tokių rūkalių, kurie, net ir negalėdami patys atsistoti, toliau rūko kambaryje, gulėdami lovoje. Artimieji, gailėdami šeimos nario, palaiko tokį elgesį, teisina, esą „visą gyvenimą rūkė, dabar jau tikrai per sunku mesti, čia vienas iš kelių belikusių gyvenimo džiaugsmų“. Šeimos ir aplinkinių nuostatos ir palaikymas metant rūkyti yra ypač svarbus aspektas“, – pabrėžia E. Sadauskaitė-Pėlikienė. Depresija, demencija, nemiga, lėtinis skausmas ir kitos varginančios lėtinės ligos taip pat mažina motyvaciją daryti pokyčius.
Pirmasis žingsnis – išdrįsti kalbėti
Nepaisant visų iššūkių, specialistams ir artimiesiems visada verta pradėti pokalbį apie metimą rūkyti. „Kai kurie pacientai galvoja apie metimą rūkyti, tačiau niekam nesako ir nesiima veiksmų, nes nežino, ką daryti. Tokiu atveju gali labai padėti motyvacinis pokalbis ir keli paprasti patarimai ar nukreipimas tinkama linkme. Pirmas ir bene svarbiausias žingsnis – apie norą mesti rūkyti pasakyti savo artimiesiems ir gydytojui, kreiptis pagalbos“, – pataria gydytoja.
Veiksmingiausi būdai mesti rūkyti
Metimo rūkyti būdai senyvo amžiaus žmonėms iš esmės yra tie patys, kaip ir jauniems: tai pakaitinė nikotino terapija (pvz., pleistrai, kramtomosios gumos), receptiniai medikamentai, grupinė ar individuali psichoterapija. Veiksmingiausias būdas – kompleksinis, derinant kelias priemones. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriose šalyse siūloma laikinai pereiti prie alternatyvių bedūmių priemonių, tokių kaip kaitinamojo tabako gaminiai, tačiau gydytoja E. Sadauskaitė-Pėlikienė šiai idėjai turi rezervuotą nuomonę, nes pokyčiai senyvame amžiuje gali sukelti didesnį stresą.
E. Sadauskaitės-Pėlikienės teigimu, senyvo amžiaus žmonės kol kas nepatikliai žiūri į psichologo pagalbą ir jos dažnai atsisako. Vis dėlto verta žinoti, kad tokia pagalba Ligonių kasų yra kompensuojama, o psichologų konsultacijoms sveikatos priežiūros centruose nereikia siuntimo – galima tiesiog užsiregistruoti ir ateiti. Plačią pagalbą metantiems rūkyti taip pat siūlo ir Priklausomybių ligų centras.
Užsienio šalių pavyzdys: ateitis be dūmų
Tuo tarpu kai kurios šalys imasi drąsių ir sistemingų priemonių kovai su rūkymu. Pavyzdžiui, Naujoji Zelandija jau sistemingai siekia ateities be dūmų, priimdama įstatymus, draudžiančius tabako gaminių pardavimą asmenims, gimusiems 2009 metais ir vėliau. Tokios iniciatyvos rodo, kad ryžtingi veiksmai gali padėti kurti sveikesnę visuomenę ir sumažinti rūkymo žalą ateities kartoms, o patarimai ir palaikymas senjorams, net ir maži, gali turėti didelės įtakos jų gerovei dabar.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.