Daugelis iš mūsų stengiasi išlaikyti sveiką gyvenseną dėl dailesnių kūno linijų ar tvirtesnės širdies. Tačiau naujas, plataus masto tyrimas atskleidė dar vieną, itin svarbią priežastį judėti, ypač peržengus keturiasdešimtmetį. Pasirodo, reguliarus fizinis aktyvumas gali būti raktas į ligoninės durų išvengimą.
Mokslininkų tyrimas atskleidė netikėtą ryšį
Jungtinės Karalystės mokslininkai, atidžiai išnagrinėję beveik 82 tūkstančių britų sveikatos duomenis, priėjo prie įspūdingos išvados: tie, kurie reguliariai mankštinasi, turi gerokai mažesnę tikimybę patekti į ligoninę artimiausioje ateityje. Šiame tyrime, kurio rezultatai buvo paskelbti viešai prieinamame medicinos žurnale „Jama Network Open“, dalyvavo 42–78 metų amžiaus asmenys. Tyrimo dalyviai savaitę dėvėjo specialius monitorius, kurie sekė jų fizinį aktyvumą, o mokslininkai analizavo ryšį tarp judėjimo ir hospitalizacijos tikimybės per ateinančius septynerius metus.
Los Andžele įsikūrusio biomedicinos tyrimų centro profesorius Peteris Katzmarzykas pabrėžė, kad tyrimo rezultatai siunčia ypač svarbią žinutę. Nors mokslininkai negali tiesiogiai įrodyti priežastinio ryšio, koreliacija tarp aktyvaus gyvenimo būdo ir mažesnės hospitalizacijos rizikos yra akivaizdi ir negali būti ignoruojama.
Kiek judėjimo reikia ir kokia nauda?
Tyrimo duomenys parodė, kad vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, skirdami bent 20 minučių mankštai kasdien, hospitalizacijos riziką per artimiausius septynerius metus galėjo sumažinti nuo 4 iki 23 procentų. Tai reikšmingas skirtumas, galintis lemti ne tik geresnę gyvenimo kokybę, bet ir sumažinti sveikatos priežiūros sistemos apkrovą.
Ekspertai teigia, kad šis tyrimas papildo žinias apie mankštos naudą ir suteikia naują paskatą sportuoti. Fiziniu aktyvumu palaikoma ne tik daili figūra ar sveika širdis, bet ir galimybė išvengti „atostogų“ ligoninėje, o tai dažnam gali tapti papildoma motyvacija.
Nors tyrimas išskyrė konkrečius duomenis, jame nedalyvavę ekspertai primena, kad rezultatai sutampa su bendrai priimtomis sveikatos rekomendacijomis: per savaitę lengvo intensyvumo fizinei veiklai reikėtų skirti bent 150 minučių, o jei laiko trūksta – 75 minutes intensyvesnei mankštai.
Lengvo intensyvumo veiklai puikiai tinka spartus pasivaikščiojimas, o intensyvesnei – važiavimas dviračiu, bėgiojimas ar plaukiojimas.
Apsisaugokite nuo dažnų ligų: devynios naudos
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad fiziškai aktyvūs žmonės rečiau susiduria su devyniomis konkrečiomis sveikatos būklėmis. Tai apima:
- Tulžies pūslės ligas;
- Šlapimo takų infekcijas;
- Kraujo krešulius;
- Insultą;
- Diabeto komplikacijas;
- Pneumoniją;
- Geležies trūkumo sukeltą anemiją;
- Storosios žarnos polipus;
- Divertikulinę storosios žarnos ligą.
Šis sąrašas aiškiai parodo, koks platus yra fizinio aktyvumo teikiamas apsauginis poveikis.
Svarbiausia – pradėti: bet koks judėjimas yra geriau
Nepaisant įspūdingų tyrimo rezultatų, medikai pabrėžia, kad naudingas fizinis aktyvumas nebūtinai reikalauja didelių pastangų ar profesionalios sporto įrangos. Sveikatą sustiprinti gali ir tokie paprasti dalykai, kaip šuns vedžiojimas, darbas sode ar tiesiog dažnesnis lipimas laiptais vietoj lifto. Pagrindinė žinutė yra aiški: bet kokia fizinė veikla yra geriau nei sėdėjimas.
Tai puiki žinia visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar dabartinio fizinio pasirengimo. Niekada nevėlu pradėti judėti daugiau ir prisidėti prie geresnės savo sveikatos. Kiekvienas smulkus žingsnelis, kiekviena papildoma judesio minutė kaupiasi ir ilgainiui gali išgelbėti nuo nemalonumų. Pradėkite šiandien!
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.