Kovas – mėnuo, kai daugelis jau spėja nuleisti rankas, bandydami įgyvendinti ambicingus metinius tikslus. Dažnai, keldami sau uždavinius, žmonės linkę pervertinti savo jėgas ir aplinkybes, iš savęs reikalauja kone neįmanomo. Jei nepavyksta pasiekti tobulumo, sekantis žingsnis – negailestingas savęs plakimas baisiausiais epitetais. Psichoterapeutė Monika Savičė teigia, kad šis elgesys yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl mūsų planai lieka neįgyvendinti.
Kodėl pervertiname savo galimybes?
„Aš manau, kad žmonės nėra linkę vertinti. Čia laba skirtingi dalykai – galvoti, kad aš tai galėsiu, turiu jėgų, man viskas gerai, ir negalvoti apie tai, kaip aš jaučiuosi ir tiesiog planuoti kažkokį didelį tikslą. Aš ir pati retai susimąstau, kaip aš tuo metu jausiuosi, nes kai keliuosi tikslus, telkiuosi į patį tikslą, į pačią struktūrą, į kažkokią strategiją. Žmonės yra linkę nesusimąstyti apie tai, kaip tikslo sieks, jie tiesiog jį išsikelia, o apie savo išteklius nepagalvoja,“ – aiškina Monika Savičė. Pasak jos, dažnai darome mąstymo klaidą, tikėdami, kad pats tikslo turėjimas savaime stums mus į priekį, ignoruodami realius resursus – laiką, energiją ir emocinę būklę.
Teisingas tikslų kėlimas: lėtai ir nuosaikiai
Koks gi būtų teisingas tikslų kėlimo būdas? Psichoterapeutė pabrėžia, kad svarbiausia – suprasti, kiek jėgų turime dabartiniame gyvenimo etape ir kur norime susitelkti. „Žmonės apskaičiuoja logistiką, kiek jiems truks keliauti iki, pavyzdžiui, sporto klubo ar naujos veiklos, bet nepagalvoja apie tai, kad darbo diena darbe, kur tu viską žinai ir tau yra ramu, yra vienas nuovargio tipas. Darbo diena, kai nieko ten nežinai, kai reikia daugiau atsakomybių prisiimti, kai dirbi kita kalba, vakare jautiesi visai kitaip, nes tau daug daugiau jėgų reikia įdėti į darbą. Apie tai žmonės dažnai nesusimąsto.
Sunkius du ar tris dalykus išsikeli kaip tikslus tokiame kontekste, užprogramuoji save nesėkmei,“ – teigia M. Savičė.
Dideli tikslai pasiekiami mažais žingsneliais, o ne dideliais šuoliais. Svarbu turėti ne tik planą A, bet ir planą B, leidžiantį prisitaikyti prie aplinkybių. Pavyzdžiui, jei nepavyksta nueiti į sporto klubą, bent trumpai pasimankštinti namuose. „Svarbu suprasti, kad auga tai, į ką mes nukreipiame dėmesį. Aš tai suvokiau, kai pradėjau iš sėklų daiginti kambarines gėles. Supratau, kad jei kasdien neateini ir nepasižiūri, kas ten vyksta, tai niekas ir neišaugs. Jeigu augalą laistai su pipete kiekvieną dieną po truputį, tai jis augs. Jeigu vieną dieną padedi augalą į vonią, jis gali ir supūti,“ – vaizdžiai paaiškina Monika Savičė.
Perfekcionizmas – sėkmės priešas
Siekiant tikslų, perfekcionizmas tampa dideliu priešu. „Perfekcionizmas reikalauja šimto procentų mūsų energijos. Jeigu mes vienu metu norime šimtą procentų savo energijos duoti keliems dalykams, tai jau yra loginė klaida. Šimtą procentų dėmesio galime skirti tik vienam dalykui,“ – perspėja psichoterapeutė. Planuotojai, kurie linkę išsikelti daug tikslų ir pripildyti savo dienotvarkes, turėtų būti ypač atidūs. Geriau skirti valandą per dieną naujai veiklai, nei bandyti iš karto įgyvendinti keturių valandų „supersesiją“, kuri gali sukelti nuovargį ir atgrasyti nuo tolimesnių bandymų.
Viena taisyklė – raktas į ilgalaikę sėkmę
Norint veiksmingai siekti tikslų, Monika Savičė siūlo įvesti asmeninę taisyklę, kuri taptų įpročiu. Tačiau esminė sąlyga – vienu metu įvedinėti tik vieną taisyklę. „Žmogus gali įvedinėti tiktai vieną asmeninę taisyklę vienu metu. Tai tampa įpročiu. Asmeninės taisyklės svarba ta, kad tai nekvestionuojama. Pavyzdžiui, nėra net ką spręsti, ar aš sportuosiu. Tai yra faktas. Žinoma, gyvenimas vyksta, mes prisitaikome prie tam tikrų dalykų, bet negalime daug asmeninių taisyklių įsivesti vienu metu. Asmeninė taisyklė turi būti viena – telktis į ją. Kai asmeninė taisyklė virsta įpročiu, galima įvesti kitą,“ – pataria M. Savičė. Nors kyla pagunda sujungti kelias veiklas (pvz., sportuoti ir klausytis tinklalaidės), psichoterapeutė įspėja, kad tai sumažina abiejų veiklų efektyvumą ir tikimybę jas pakartoti, nes protas blaškosi ir greičiau pavargsta.
Savęs nuvertinimas: kliūtis tikslų siekimui
Dažnai, nepasiekę tikslų, žmonės save apibūdina „nevykėliais“, pasitelkdami žeminančius epitetus, kurių nedrįstų pasakyti kitiems. „Kaip tu gali motyvuotai siekti tikslo, kai save po kiekvienos klaidos apdalini lavina skaudinančių, žeminančių komentarų? Tai atima iš mūsų labai daug išteklių. Jeigu mes taip bijosime padaryti klaidą, nes po bet kokios klaidos mes save žeminame, gal tai ir yra priežastis, kodėl nepasiekiame tikslų? Suspardžius save epitetais už kampo, užtrunka, kol mėlynės sugyja, kad vėl bandytum ko nors siekti,“ – apibendrina Monika Savičė. Vengimas pripažinti realias kliūtis ir pasiteisinimai yra tik mechanizmas, leidžiantis išvengti gėdos ar kaltės jausmo prieš save. Tik išmokus būti atlaidiems sau ir realistiškai vertinti savo galimybes, galime žengti sėkmės link.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.