Reumatoidinis artritas: simptomai, priežastys, gydymas ir gyvenimas su lėtine liga
Reumatoidinis artritas – tai lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti sąnarius ir galinti paveikti visą organizmą. Skirtingai nei degeneraciniai sąnarių susirgimai, ši patologija atsiranda tuomet, kai imuninė sistema klaidingai ima pulti sveikus audinius. Dėl to išsivysto nuolatinis uždegimas, kuris ilgainiui gali sukelti sąnarių pažeidimus, deformacijas ir funkcijos praradimą.
Liga dažniausiai prasideda nepastebimai. Pirmieji simptomai gali būti bendro pobūdžio – nuovargis, silpnumas, nedidelis karščiavimas, apetito sumažėjimas. Tik vėliau atsiranda specifiniai sąnarių požymiai. Pacientai ima jausti skausmą, tinimą, rytinį sustingimą, kuris gali trukti ilgiau nei valandą. Būtent ilgas sustingimas laikomas vienu būdingiausių reumatoidinio artrito požymių.
Dažniausiai pažeidžiami smulkieji sąnariai – plaštakų, riešų, pėdų. Liga paprastai pasireiškia simetriškai, tai yra abiejose kūno pusėse vienu metu. Progresuojant uždegimui, gali būti pažeidžiami keliai, alkūnės, pečiai, čiurnos. Ilgainiui, negydant, sąnariai deformuojasi, praranda judrumą.
Svarbu suprasti, kad reumatoidinis artritas nėra vien tik sąnarių liga. Uždegiminiai procesai gali paveikti ir kitus organus – širdį, plaučius, akis, kraujagysles. Dėl to liga laikoma sistemine, o jos komplikacijos gali būti rimtos.
Tiksli ligos atsiradimo priežastis iki šiol nėra visiškai aiški. Manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka genetinis polinkis, aplinkos veiksniai, infekcijos. Rūkymas laikomas vienu stipriausių modifikuojamų rizikos veiksnių, didinančių tiek ligos atsiradimo, tiek sunkesnės eigos tikimybę.
Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Kraujyje ieškoma specifinių uždegimo rodiklių, autoantikūnų. Rentgeno, echoskopijos ar magnetinio rezonanso tyrimai padeda įvertinti sąnarių pažeidimo mastą.
Šiuolaikinis gydymas orientuotas ne tik į simptomų mažinimą, bet ir į ligos progresavimo stabdymą. Tam taikomi ligą modifikuojantys vaistai, biologinė terapija, priešuždegiminiai preparatai.
Ankstyvas gydymo pradėjimas gali reikšmingai sulėtinti sąnarių pažeidimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Be medikamentinio gydymo, svarbi ir kompleksinė priežiūra. Kineziterapija padeda išlaikyti sąnarių judrumą, stiprinti raumenis, mažinti skausmą. Ergoterapija moko, kaip kasdienėje veikloje tausoti sąnarius, naudoti pagalbines priemones.
Gyvenimo būdas taip pat turi reikšmės. Subalansuota mityba, pakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis, normalus kūno svoris gali padėti mažinti uždegiminius procesus. Fizinis aktyvumas, pritaikytas individualiai būklei, gerina savijautą ir funkcionalumą.
Psichologinis aspektas ne mažiau svarbus. Lėtinė liga gali paveikti emocinę būseną, sukelti nerimą ar depresiją. Todėl vis dažniau taikomas kompleksinis gydymas, apimantis ir psichologinę pagalbą.
Pastaraisiais metais gydymo galimybės ženkliai išsiplėtė. Biologinė terapija leidžia tiksliau veikti uždegiminius mechanizmus, todėl daliai pacientų pavyksta pasiekti ilgalaikę remisiją. Ankstyva diagnostika ir modernūs gydymo metodai iš esmės pakeitė ligos prognozę.
Vis dėlto svarbiausias veiksnys išlieka savalaikis kreipimasis į specialistus. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų sąnarių pažeidimų.
Reumatoidinis artritas – sudėtinga, tačiau valdoma liga. Nuoseklus gydymas, gyvenimo būdo korekcija, specialistų priežiūra leidžia daugeliui pacientų išlaikyti aktyvų, visavertį gyvenimą nepaisant diagnozės.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.