Saulės spinduliai ir oda: kokias ligas jie gali sukelti ir kaip saugiai mėgautis saule
Saulės spinduliai daugeliui asocijuojasi su šiluma, poilsiu ir gražiu įdegiu. Vis dėlto dermatologai pabrėžia, kad ultravioletinė spinduliuotė odai daro kur kas sudėtingesnį poveikį. Nors saulė būtina vitamino D sintezei ir bendrai savijautai, per didelis ar neatsakingas buvimas saulėje gali sukelti įvairias odos ligas – nuo ankstyvo senėjimo iki gyvybei pavojingų onkologinių susirgimų.
Ultravioletiniai spinduliai skirstomi į UVA ir UVB tipus. UVB spinduliai daugiausia atsakingi už nudegimus, o UVA prasiskverbia giliau į odą ir skatina ilgalaikius pažeidimus – kolageno irimą, raukšlių formavimąsi, pigmentacijos pokyčius. Abu tipai siejami su odos vėžio rizika, todėl apsauga turi būti kompleksinė.
Vienas dažniausių ūminių pažeidimų – saulės nudegimas. Oda parausta, tampa skausminga, gali atsirasti pūslių, lupimasis. Tai ne tik laikinas diskomfortas – pakartotiniai stiprūs nudegimai, ypač vaikystėje, ženkliai didina melanomos riziką vėlesniame amžiuje.
Ilgalaikis UV poveikis skatina ir fotosenėjimą. Oda praranda elastingumą, atsiranda gilios raukšlės, pigmentinės dėmės, išsiplečia kapiliarai. Dermatologai pabrėžia, kad didelė dalis matomų odos senėjimo požymių susijusi būtent su saule, o ne su natūraliu amžiumi.
Saulės spinduliai gali išprovokuoti ir specifines odos ligas. Fotodermatozės – tai padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos, pasireiškiančios bėrimais, niežuliu, paraudimu. Kai kuriems žmonėms UV spinduliai suaktyvina lėtines odos ligas, pavyzdžiui, rožinę ar vilkligę.
Didžiausią nerimą kelia onkologinės ligos. Dažniausios – bazalioma, plokščialąstelinis odos vėžys ir melanoma. Pastaroji laikoma agresyviausia forma, galinčia greitai metastazuoti. Ankstyvi požymiai gali būti naujai atsiradę ar pakitę apgamai, nelygūs kraštai, spalvos pokyčiai, kraujavimas.
Rizika susirgti didėja šviesios odos, šviesių akių, strazdanų turintiems žmonėms, taip pat tiems, kurie daug laiko praleidžia saulėje ar lankosi soliariumuose.
Dirbtinė UV spinduliuotė laikoma ne mažiau pavojinga nei natūrali.
Prevencija prasideda nuo atsakingo buvimo saulėje. Dermatologai rekomenduoja vengti tiesioginių spindulių intensyviausiomis valandomis – vidurdienį. Taip pat svarbu dėvėti galvos apdangalus, akinius nuo saulės, lengvus, odą dengiančius drabužius.
Apsauginiai kremai nuo saulės – viena efektyviausių priemonių. Plataus spektro SPF filtrai saugo tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Juos būtina tepti ne tik paplūdimyje, bet ir kasdien – ypač veido, kaklo, rankų srityse. Preparatą reikia atnaujinti kas kelias valandas, ypač po maudynių ar prakaitavimo.
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie kasdienę fotoprotekciją. Net debesuotomis dienomis ar būnant patalpose prie lango oda gauna UV spindulių, todėl apsauga turėtų tapti nuolatiniu įpročiu.
Svarbi ir savistaba. Reguliarus apgamų stebėjimas leidžia anksti pastebėti pokyčius. Dermatologai rekomenduoja profilaktiškai tikrinti odą, ypač turint daug pigmentinių darinių ar šeiminį odos vėžio polinkį.
Vaikų oda ypač jautri ultravioletui, todėl jų apsauga turi būti dar griežtesnė. Ankstyvi nudegimai palieka ilgalaikę „atmintį“ odoje ir didina ligų riziką suaugus.
Apibendrinant galima teigti, kad saulė teikia naudą, tačiau tik tuomet, kai jos poveikis kontroliuojamas. Atsakingas elgesys, tinkamos apsaugos priemonės ir reguliarus odos stebėjimas leidžia mėgautis šiluma išvengiant pavojingų pasekmių. Oda prisimena kiekvieną nudegimą, todėl rūpintis ja reikia ne tik vasarą, bet visus metus.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.