Sojų miltai, kuriuose gausu beta-konglicinino, gali reikšmingai sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekį organizme, taip pat apsaugoti nuo medžiagų apykaitos ligų – aterosklerozės ir nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos – išsivystymo. Tokią išvadą pateikė tyrimo autorė ir Ilinojaus Urbana-Champaign universiteto (JAV) profesorė Elvira de Mejia. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti mokslo žurnale „Antioxidants“.
Nors sojų pupelių cholesterolio mažinimo savybės buvo žinomos ir anksčiau, naujasis tyrimas siekė detaliau išanalizuoti konkrečius sojos baltymus, atsakingus už šį poveikį – glicininą ir beta-konglicininą. Mokslininkai nustatė, kad ypač reikšmingą vaidmenį atlieka pastarasis baltymas.
„Iškėlėme hipotezę, kad sojų pupelių poveikis cholesterolio metabolizmui yra susijęs ne tik su baltymų koncentracija ir struktūra, bet ir su sojose esančiais peptidais, kurie išsiskiria virškinimo metu“, – paaiškino E. de Mejia.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Tyrėjai iš sojų pupelių pašalino riebalus ir sumalė 19 skirtingų veislių pupeles į miltus. Kiekviena veislė pasižymėjo unikalia glicinino ir beta-konglicinino baltymų proporcija. Glicinino dalis svyravo nuo 22 proc. iki 60 proc., o beta-konglicinino santykis – nuo 22 proc. iki 52 proc.
Vėliau mokslininkai pasitelkė laboratorinį modeliavimą, imituojantį žmogaus virškinimo procesą. Sojų miltai buvo sumaišyti su įvairiais skysčiais ir fermentais, atkartojant burnos, skrandžio, žarnyno ir storosios žarnos virškinimo fazes. Buvo nustatyta, kad virškinimo metu susidaro 13 bioaktyvių peptidų, kurių dauguma atsiranda dėl glicinino ir beta-konglicinino. Šios medžiagos pasižymi gebėjimu slopinti baltymą, atsakingą už cholesterolio sintezės greitį organizme. Paaiškėjo, kad įvairių rūšių sojų pupelių slopinantis poveikis buvo 2–7 kartus silpnesnis nei simvastatino – populiaraus vaisto nuo aukšto cholesterolio.
Pabrėžtina, kad savarankiškų mitybos korekcijų poveikis neprilygsta gydytojo sudėliotam gydymo planui ir paskirtiems vaistams.
Gynybos skydas kepenims
Toliau tyrėjai atrinko penkias sojų pupelių rūšis, siekdami išsiaiškinti jų įtaką nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos rizikai.
„Mes išmatavome keletą parametrų, susijusių su cholesterolio ir lipidų gamyba bei įvairiais kitais žymenimis – baltymais ir fermentais – kurie teigiamai arba neigiamai veikia lipidų gamybą“, – paaiškino profesorė E. de Mejia.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad sojų pupelės mažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) pasisavinimą kepenyse. „Suvirškinti sojų pupelių peptidai sugebėjo sumažinti lipidų kaupimąsi 50–70 proc., ir tai labai svarbu“, – sakė E. de Mejia. Tyrėja pridūrė, kad maisto mokslininkai ir toliau aktyviai ieško biologiškai aktyvių junginių, kurie padėtų išvengti hiperlipidemijos ir aterosklerozės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.