Veidoskaitininkas išanalizavo Ruginienę, Nausėdienę ir Žemaitaitį: skandalingos įžvalgos
Lietuvos viešojoje erdvėje vėl užvirė diskusijos apie netradicinius metodus asmenybėms vertinti. Veidoskaitininkas Žydrūnas Sadauskas išanalizavo trijų gerai žinomų asmenų – Ingos Ruginienės, Dianos Nausėdienės ir Remigijaus Žemaitaičio – veido bruožus. Anot eksperto, kiekviena raukšlelė ar lūpų kamputis išduoda giliausias charakterio savybes. Tokia analizė sulaukė didžiulio susidomėjimo, nes bandoma suprasti, kas slepiasi po viešomis politikų kaukėmis. Veidoskaita teigia, kad genetika ir gyvenimo patirtis suformuoja veidą kaip atvirą knygą. Tai leidžia nuspėti žmogaus reakcijas į stresą ar jo gebėjimą priimti sprendimus.
Inga Ruginienė apibūdinama kaip moteris, pasižyminti itin stipria valia. Jos veido bruožai išduoda tiesmuką būdą ir gebėjimą kovoti už savo įsitikinimus. Veidoskaitininkas pastebi, kad tokie žmonės retai linkę į kompromisus. Tuo tarpu Diana Nausėdienė analizėje iškyla kaip ramybės ir emocinio stabilumo pavyzdys. Jos bruožai rodo gebėjimą išklausyti, bet kartu ir tvirtą vidinį stuburą. Ekspertas akcentuoja, kad pirmoji ponia moka valdyti savo emocijas net ir sudėtingiausiose situacijose. Šios savybės padeda kurti patikimą įvaizdį visuomenės akyse.
Daugiausia aistrų sukėlė Remigijaus Žemaitaičio veido analizė. Ž. Sadauskas neslėpė kritikos ir rėžė gana aštrų verdiktą. Anot jo, tam tikri bruožai išduoda impulsyvumą, kuris politikoje gali būti pavojingas. Veidoskaitininkas teigė, kad žmogus su tokiomis charakterio savybėmis neturėtų užimti aukštų valstybinių pareigų. Tokie pasisakymai iškart sulaukė reakcijų dėl galimo šališkumo ar etikos ribų peržengimo. Kritikai pabrėžia, kad žmogaus vertinimas tik pagal išvaizdą yra archajiškas ir nepagrįstas mokslu.
Pati veidoskaita, nors ir turi gilias šaknis, moderniame pasaulyje vertinama nevienareikšmiškai. Šalininkai teigia, kad tai padeda geriau pažinti save ir kitus.
Verslo pasaulyje tokios žinios kartais naudojamos atrenkant darbuotojus ar vedant derybas. Tačiau mokslo bendruomenė išlieka skeptiška ir vadina tai pseudomokslu. Nepaisant to, tokios analizės apie politikus visuomet pritraukia tūkstančius smalsuolių. Tai rodo, kad žmonės trokšta rasti paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus apie lyderių asmenybes.
Analizuojant viešus asmenis, svarbu atskirti jų įvaizdį nuo tikrosios prigimties. Veidoskaitininkas bando prasibrauti pro šį barjerą. Jo nuomone, veidas niekada nemeluoja, net jei žodžiai yra gerai apgalvoti. Ši analizė privertė daugelį dar kartą įsižiūrėti į politikų portretus televizijos ekranuose. Ar tikrai galime pamatyti žmogaus sielą jo akyse? Atsakymas priklauso nuo to, kiek pasitikite intuicija ir netradiciniais pažinimo būdais. Kiekviena tokia istorija skatina kritinį mąstymą apie tuos, kurie valdo mūsų šalį.
Galiausiai tokios diskusijos rodo didelį visuomenės norą labiau kontroliuoti politinius procesus. Mes ieškome bet kokių ženklų, kurie padėtų suprasti, kas mus valdo. Ar tai būtų rinkimų programa, ar veido analizė – tikslas tas pats. Norime būti tikri, kad valdžioje esantys žmonės yra tinkami savo pareigoms. Žydrūno Sadausko įžvalgos tapo dar vienu prieskoniu karštoje Lietuvos politinėje virtuvėje. Lieka tikėtis, kad rinkėjai sprendimus priims remdamiesi ne tik veido bruožais, bet ir realiais politikų darbais.
Redaktorius, atsakingas už turinio kokybę, aiškumą ir sklandų pateikimą. Jis rūpinasi, kad straipsniai būtų informatyvūs, tikslūs ir atitiktų aukščiausius kalbos bei redagavimo standartus.