Daugelis iš mūsų kartais jaučiasi prislėgti, liūdni ar patiria stresą, ir tokiomis akimirkomis ieško paguodos. Kai kuriems tai gali būti sportas, mėgstama veikla, o kitiems – maistas. Paguodos radimas maiste arba emocinės tuštumos užpildymas juo yra ganėtinai dažnas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau kur yra riba tarp nekaltos paguodos ir pavojingo valgymo sutrikimo? Ar žinote, kaip atskirti, kada maistas tampa nebe poreikiu, o problema?
Kas yra persivalgymo sutrikimas?
Persivalgymo sutrikimas (angl. Binge Eating Disorder, BED) yra vienas dažniausių valgymo sutrikimų, pasireiškiantis nekontroliuojamu ir pasikartojančiu didelių maisto kiekių suvalgymu per trumpą laiką. Skirtingai nei bulimijos atveju, po persivalgymo epizodų asmuo nesiima kompensacinių veiksmų, tokių kaip vėmimas, laisvinamųjų vartojimas ar intensyvus sportas. Žmogus valgo tol, kol nemaloniai prisipildo skrandis ir imama jaustis blogai – kartais net fiziškai skausmingai. Maistas čia dažnai naudojamas neigiamoms emocijoms blokuoti ir nuslopinti, o ne fiziologiniam alkiui patenkinti.
Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad turite problemą
Kaip atpažinti, jog tai, kas prasidėjo kaip nekaltas emocijų malšinimas maistu, virto rimta problema? Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:
- Nekontroliuojamas valgymas: Jaučiate, kad negalite sustoti valgyti, nors esate sotus, ar netgi jaučiatės prastai. Valgote daugiau nei planavote ar norėjote.
- Slaptumas ir gėda: Persivalgymo epizodai dažnai vyksta vienumoje, slepiant juos nuo artimųjų. Po valgymo apima stiprus kaltės jausmas, gėda ar pasišlykštėjimas savimi.
- Valgymas nejaučiant fizinio alkio: Vartojate maistą ne dėl to, kad jaučiate alkį, o dėl streso, liūdesio, nuobodulio ar nerimo.
- Greitas valgymas: Valgote daug greičiau nei įprastai.
- Diskomfortas po valgymo: Po persivalgymo jaučiatės fiziškai nepatogiai, išsipūtę, apsunkę.
- Nuolatinis galvojimas apie maistą: Didelę dienos dalį praleidžiate galvodami apie maistą, planuodami kitą valgymo epizodą ar apmąstydami praeitus.
- Svorio svyravimai: Nors svorio pokyčiai gali skirtis, daugelis sergančiųjų persivalgymo sutrikimu turi antsvorio ar nutukimą, kas gali sukelti papildomų sveikatos problemų.
Emocijos ir maistas: užburtas ratas
Stresas, įtampa, nerimas, depresija ar netgi traumos gali tapti pagrindinėmis priežastimis, kodėl žmonės griebiasi maisto kaip nusiraminimo priemonės. Maistas suteikia trumpalaikį palengvėjimą, tačiau problema išlieka, o ilgainiui netgi sustiprėja. Tai sukuria užburtą ratą: blogos emocijos skatina valgyti, o po valgymo atsirandanti kaltė ir gėda dar labiau pablogina emocinę būseną, taip sukurdamos sąlygas naujam persivalgymo epizodui.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Jei pastebite, kad persivalgymo epizodai kartojasi reguliariai (pavyzdžiui, bent kartą per savaitę tris mėnesius), stipriai veikia jūsų kasdienį gyvenimą, santykius su artimaisiais, darbo našumą ar bendrą savijautą, tai yra aiškus ženklas, kad reikalinga profesionali pagalba. Valgymo sutrikimai yra rimtos ligos, kurios pačios savaime retai išnyksta ir gali turėti labai rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Nustokite jausti gėdą ir baimę – kreipkitės į gydytoją, psichologą ar mitybos specialistą. Ankstyva diagnozė ir kompleksinis gydymas yra raktas į pasveikimą ir geresnę gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.