Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena kasmet primena apie neatsiejamą kūno ir proto ryšį. Visuomenėje vis dar gajus klaidingas požiūris, kad nutukimas tėra tik fizinė problema, susijusi su valios trūkumu ar netinkama mityba. Tačiau, pasak gydytojos psichiatrės Ramunės Mazaliauskienės, antsvoris ir nutukimas yra kur kas kompleksiškesnė būklė, veikianti ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą. Šis straipsnis gilinasi į užburtą ratą, kuriame psichikos sveikatos sunkumai neretai prisideda prie svorio augimo, o pats nutukimas gali sukelti įvairių emocinių sutrikimų.
Kaip nutukimas paveikia mūsų psichiką?
Nutukimas daro tiesioginę įtaką žmogaus emocinei būsenai ir gyvenimo kokybei. Nuolatinė socialinė stigma, neigiamas aplinkinių vertinimas ir stiprus savikritiškas požiūris dažnai sukelia lėtinį stresą, mažina darbingumą ir motyvaciją, trukdo palaikyti visavertes socialines sąveikas bei riboja kasdienį aktyvumą. Šie veiksniai ilgainiui gali tapti rimtų psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija ar nerimo sutrikimai, priežastimi.
„Asmeninė ir aplinkos reakcija į nutukimą gali vesti į lėtinį stresą, blogėjant kasdieniam funkcionavimui, trinkant darbingumui, ribojant santykius su žmonėmis, socializaciją. Kai kuriais atvejais gali vystytis depresija. Svarbu paminėti, kad šiuo metu dažnai kalbama ir apie tam tikras nutukimo bei depresijos sąsajas, akcentuojant ne psichosocialinius, bet biologinius mechanizmus – jau nustatyta, kad tam tikri fiziologiniai procesai gali sieti šias dvi būkles“, – teigia gydytoja psichiatrė R. Mazaliauskienė.
Psichikos sutrikimai ir medikamentų įtaka svoriui
Tačiau ryšys tarp kūno masės ir psichikos veikia ir priešinga kryptimi – patys psichikos sutrikimai arba jų gydymui skirti medikamentai gali tapti viena iš svorio augimo priežasčių. Kai kurių psichikos sutrikimų metu, pavyzdžiui, sergant depresija, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir padidėjęs kalorijų suvartojimas (ypač emocinio valgymo atveju) gali lemti svorio augimą.
„Kai kurių psichikos sutrikimų metu, kai yra sumažėjęs judėjimas ar padidėjęs kalorijų suvartojimas, gali augti svoris.
Tačiau labiausiai norėtųsi paminėti ne pačius psichikos sutrikimus, o jų gydymą – kai kurie vaistai, ypač antidepresantai ar psichozei skirti preparatai, gali sukelti vadinamąjį metabolinį sindromą, kurio vienas iš pasireiškimų yra nutukimas“, – paaiškina gydytoja.
Iš tiesų, kai kurie psichotropiniai medikamentai gali sukelti tam tikrus medžiagų apykaitos pokyčius organizme, dėl kurių žmogus yra linkęs priaugti svorio. Dėl šios priežasties gydymo metu yra būtina reguliariai stebėti kūno masės ir kitų metabolinių rodiklių pokyčius, esant reikalui, koreguoti gyvenimo būdą ir, prireikus, keisti vaistus. Šis procesas visada turi būti atliekamas atidžiai konsultuojantis su gydytoju specialistu.
„Vartojant šiuos vaistus svarbus įvairių metabolinių parametrų sekimas, o pastebėjus nepageidautinas tendencijas, reikia imtis veiksmų – keisti medikamentą, didinti fizinį aktyvumą, reguliuoti mitybą. Šios priemonės turi būti kompleksinės, o sprendimai – priimami kartu su gydytoju, kad būtų užtikrintas tiek gydymo veiksmingumas, tiek paciento saugumas“, – pabrėžia R. Mazaliauskienė.
Stresas: užburtas ratas, kurį sunku nutraukti
Stresas yra viena dažniausių ir reikšmingiausių grandžių, jungiančių fizinę ir psichikos sveikatą. Jis gali būti tiek nutukimo priežastis, tiek jo pasekmė, sudarydamas ydingą, sunkiai nutraukiamą ratą. Stresas gali paskatinti persivalgymą, ypač rinktis mažiau sveiką, kalorijų turintį maistą, o pats antsvoris, sukeldamas nepasitenkinimą savo kūnu, socialinę izoliaciją ir fizinės sveikatos pablogėjimą, toliau didina streso lygį.
„Stresas yra vienas iš veiksnių, susijusių su nutukimo vystymusi. Bet stresas yra ir nutukimo pasekmė – nepasitenkinimas savo kūnu, kontaktų ribojimas, fizinės sveikatos pablogėjimas veikia žmogų ir sukelia stresą. Taigi galime teigti, kad atsiranda tam tikras ydingas ratas, kurį kartais labai sunku pertraukti“, – sako R. Mazaliauskienė.
Su lėtiniu stresu glaudžiai susijęs ir emocinis valgymas – vienas akivaizdžiausių būdų, kaip stresas pasireiškia kasdienybėje. Žmogus valgo ne iš fizinio alkio, o siekdamas nuslopinti įtampą, liūdesį, nuobodulį ar nuovargį. Tokiais atvejais dažnai renkamasi daug kalorijų turintis, riebus ar saldus maistas, valgoma priešokiais, be kontrolės, kas ilgainiui veda prie svorio augimo ir savigraužos.
„Valgoma ūmaus, o dažniau lėtinio streso metu. Dažnai ir kiekis, ir maisto pobūdis susijęs su dideliu kaloražu. Pasekmės – tai ir visos su viršsvoriu susijusios problemos, ir nusivylimas savimi. Ką daryti? Pradėti nuo darbo su pačiu stresu – dažniausiai rekomenduočiau psichoterapiją“, – pataria psichiatrė.
Sprendimas slypi visumos gydyme
Gydytoja pabrėžia, kad tam, jog nutukimo gydymas būtų išties veiksmingas, jis turi apimti visą žmogų – tiek kūną, tiek psichiką. Vien tik mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčių dažnai nepakanka. Būtina kompleksiškai vertinti ir emocinius, hormoninius, geninius bei medikamentinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos svorio pokyčiams.
„Reikėtų neužmiršti ir šiuo metu egzistuojančio medikamentinio nutukimo gydymo, tačiau jo imtis reikėtų tik rekomendavus gydytojui ir esant tinkamai priežiūrai, užtikrinant poveikio stebėjimą ir saugumą. Na, o tiems, kurie gydo nutukimą, svarbu užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su pacientu“, – akcentuoja R. Mazaliauskienė.
Norint pradėti teigiamus pokyčius, svarbiausia yra pripažinti, kad tai ilgas ir nuoseklus procesas. Nutukimo ir su juo susijusių psichikos sveikatos problemų sprendimas nėra greita kelionė – jis reikalauja kantrybės, pastangų ir nuolatinio darbo su savimi. Maži, bet nuoseklūs žingsniai gali lemti ilgalaikę sėkmę.
„Reikėtų suprasti, kad kelias bus ne kelių mėnesių ar net metų trukmės, o galimai – viso gyvenimo projektas. Suprasti, kad nebus greitų rezultatų, bet ir maži rezultatai yra rezultatai. Siūlyčiau rasti specialistą, su kuriuo gali pradėti keliauti tuo keliu. Daryti kasdieninius mažus pokyčius ir džiaugtis jais – tai dalykai, kuriuos norisi akcentuoti šalia visų gydymo ir gyvenimo būdo ypatumų“, – pataria psichiatrė.
Empatija ir supratimas – kelias į geresnę sveikatą
Norint iš tiesų pažaboti nutukimo problemą, būtinas ir platesnis visuomenės bei medicinos bendruomenės požiūrio pokytis. Gydytojos teigimu, reikia mažinti stigmatizaciją, kuri vis dar persekioja šią ligą, ir keisti požiūrį į ją – tiek visuomenėje, tiek tarp medicinos specialistų. Per didelis nutukusiems žmonėms primetamas kaltės jausmas ir „valios trūkumo“ etiketė tik trukdo ieškoti pagalbos ir gilina problemas.
„Labai svarbu keisti ir medicininio pasaulio požiūrį, kur kartais į nutukusį žmogų žiūrima kaip į tą, kuris nesistengia, neturi valios. Šios neigiamos patirtys lemia, kad žmogus vengia pagalbos teikėjų ir užsidaro savo problemose. Taip pat svarbu visuomenėje aiškinti nutukimo priežastis ir bent iš dalies nuimti perdėtą atsakomybę nuo sergančiųjų pečių“, – pabrėžia psichiatrė R. Mazaliauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.