Daugelis iš mūsų sporto klubus renkasi siekdami pagerinti sveikatą ir fizinę formą, tačiau retai susimąstome apie tai, kas gali slėptis ant dažnai liečiamų paviršių. Naujausias tyrimas, kuriam vadovavo mikrobiologės dr. Asta Aleksadravičienė ir Žaneta Maželienė, atskleidė, kokios bakterijos ir grybeliai kaupiasi ant populiariausios sporto įrangos – mankštos kilimėlių, treniruoklių, svarelių – bei patalpų ore. Šis tyrimas ne tik identifikuoja pavojingus mikroorganizmus, bet ir pateikia rekomendacijas, kaip sumažinti infekcijų riziką sporto klubuose.
Dažniausiai aptinkamos bakterijos ir jų pavojus
Tyrimo metu nustatyta, kad sporto klubų inventoriuje, ypač ant mankštos kilimėlių, dominuoja Staphylococcus aureus bakterijos. Retesni, bet taip pat aptinkami, buvo Escherichia coli ir nedidelis kiekis enterokokų. Sporto klubų patalpų ore taip pat buvo aptikta S. aureus bakterijų ir pelėsinių grybų. Įdomu tai, kad tyrėjai nenustatė hemolizinių streptokokų, kurie dažnai siejami su tam tikromis infekcijomis.
„Gauti rezultatai atskleidė, kad mankštos kilimėliai dažniausiai yra užteršti S. aureus, tačiau Pseudomonas aeruginosa bakterijų apskritai nebuvo nustatyta. Tai kiek netikėta, nes šios bakterijos paprastai aptinkamos drėgnose ir prakaituotose vietose, kur sąlygos jų dauginimuisi yra palankios“, – paaiškina doc. dr. Asta Aleksadravičienė.
Šie mikroorganizmai gali sukelti įvairias infekcijas, ypač jei žmogus turi odos pažeidimų ar silpnesnę imuninę sistemą. Užsikrėtimo rizika reikšmingai didėja, kai sporto inventorius tinkamai nedezinfekuojamas arba kai nesilaikoma elementarių higienos normų.
Mikrobiologė Žaneta Maželienė, kartu su komanda analizavusi mikrobinę taršą trijuose skirtinguose sporto klubuose, pabrėžia: „Escherichia coli ir enterokokai yra aplinkos fekalinės kilmės užterštumo indikatoriai. Tai žarnyno bakterijos, gyvenančios žmonių ir gyvūnų virškinamajame trakte. Jų buvimas aplinkoje, ypač ant paviršių, yra laikomas užterštumo indikatoriumi. Jei ant sporto įrangos paviršių randama šių bakterijų, gali reikšti fekalinę taršą, pavyzdžiui, neplautų rankų po tualeto, arba, kad paviršiai buvo netinkamai valomi bei dezinfekuoti.“
Šie indikatoriai, pasak jos, taip pat rodo, kad gali būti ir kitų mikroorganizmų (virusų, grybelių), kurie nėra tiesiogiai tiriami, bet gali būti perduodami per bendrus paviršius bei gali sukelti šlapimo takų infekcijas, odos uždegimus, bėrimus, žarnyno infekcijas, viduriavimą.
Dažniausiai šios bakterijos aptinkamos drėgnose aplinkose, tokiose kaip dušai ar sporto salės grindys.
„Staphylococcus aureus dažniausiai sukelia pūlines odos infekcijas, poodinio audinio uždegimus, žaizdų infekcijas ar net sepsį, jei bakterijos patenka į kraują. Ypač pavojinga, jei oda yra pažeista ar sudirginta. Tuo tarpu grybai (pelėsiai ir mielės) gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas, alergijas ar odos problemas, ypač žmonėms su silpnesne imunine sistema. Grybelinės infekcijos dažniausiai susijusios su prastai vėdinamomis patalpomis ir drėgme“, – galimas pasekmes vardija tyrėjos. Ji priduria, kad šios bakterijos ir grybai gali būti aptinkami ne tik sporto klubuose, bet ir kitose drėgnose bei dažnai naudojamose viešosiose vietose, tokiose kaip baseinai, saunos, bendrosios dušo patalpos ar sporto salės.
Kaip sumažinti infekcijų riziką sporto klube?
Kauno kolegijos tyrėjos pataria, jog norint sumažinti infekcijų riziką sporto klubuose, rekomenduojama imtis kelių svarbių atsargumo priemonių. Šios paprastos taisyklės gali padėti apsaugoti jus ir aplinkinius nuo nepageidaujamų ligų:
Jei tik yra galimybė, treniruotėms patartina naudoti asmeninius kilimėlius, kad būtų išvengta tiesioginio kontakto su potencialiai užterštais paviršiais.
Prieš ir po naudojimo būtina dezinfekuoti treniruoklius, svarelius bei mankštos kilimėlius, siekiant sumažinti mikroorganizmų plitimo riziką.
Labai svarbu dažnai plauti rankas ir nenaudoti kitų žmonių rankšluosčių ar sporto įrangos, kad būtų išvengta užsikrėtimo kontakto būdu.
Sportuojant reikėtų vengti liesti veidą rankomis, nes taip bakterijos gali lengvai patekti į organizmą per gleivines.
Po treniruotės rekomenduojama kuo greičiau persirengti švariais drabužiais ir nusiprausti duše, kad pašalintumėte prakaito bei bakterijų likučius nuo odos.
Docentė A. Aleksadravičienė akcentuoja, kad sporto klubai išsiskiria didesne mikrobine tarša dėl intensyvaus fizinio aktyvumo, prakaito ir dažno tiesioginio kontakto su įranga. „Sporto klubuose rizika kyla dėl kontakto su užterštais paviršiais, o tai didina infekcijos tikimybę, ypač kai higienos normų nėra griežtai laikomasi. Šis tyrimas atskleidė, kad net sporto klubai, kurie laikosi higienos normų, gali turėti užterštumo riziką“, – pažymi Ž. Maželienė. Ji atkreipia dėmesį, kad didelis lankytojų skaičius, intensyvus prakaitavimas ir kontaktas su įranga sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams plisti.
Kiekvienas sportuojantis žmogus gali prisidėti prie savo sveikatos apsaugos, laikydamasis pagrindinių higienos principų. Todėl svarbu ne tik rinktis atsakingai prižiūrimas sporto erdves, bet ir patiems būti atidiems bei rūpintis asmenine higiena. Rūpestingas požiūris į švarą ir prevenciją padės džiaugtis sportu be baimės dėl paslėptų grėsmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.