Dešimtmečius mokslininkai stebi ryšį tarp sumažinto kalorijų suvartojimo ir ilgesnės gyvenimo trukmės laboratoriniams gyvūnams. Dabar, naujausias Kolumbijos universiteto (JAV) atliktas tyrimas atskleidžia, kad šis principas gali būti pritaikomas ir žmonėms, atverdamas duris biologinio senėjimo sulėtinimui. Epidemiologijos docentas ir vienas tyrimo autorių Danielis Belsky pabrėžia: „Pagrindinė mūsų tyrimo žinutė yra ta, kad įmanoma sulėtinti biologinio senėjimo greitį. To pasiekti galima pakeičiant gyvenimo būdą.“
Šis tyrimas yra pirmasis kontroliuojamas atsitiktinių imčių eksperimentas, nuodugniai nagrinėjęs ilgalaikį sumažintos kalorijų mitybos poveikį žmogaus organizmui. Nors tikslūs šio reiškinio mechanizmai dar tiriami, gauti rezultatai žada revoliuciją požiūryje į ilgaamžiškumą ir sveiką senėjimą.
Kaip vyko mokslinis eksperimentas?
Dvejus metus trukusiame klinikiniame tyrime dalyvavo 220 suaugusiųjų, suskirstytų į dvi grupes. Vieni savanoriai turėjo sumažinti kasdienį kalorijų suvartojimą net 25 procentais – pavyzdžiui, vietoj 2000 kcal suvartoti 1500 kcal. Kitos grupės dalyviai savo mitybos įpročių nekeičia. Visi tyrime dalyvavę asmenys buvo normalaus kūno masės indekso (KMI nuo 22 iki 27).
Siekiant padėti mitybą keitusiems dalyviams prisitaikyti, pirmąjį mėnesį jie kasdien gaudavo tris tinkamo kaloringumo valgius. Be to, pirmąsias 24 savaites jiems buvo teikiamos individualios mitybos konsultacijos. Kontrolinės grupės savanoriai, natūralu, tokių konsultacijų negavo ir mitybos nekeistė.
Nors pradinis tikslas buvo sumažinti kalorijų suvartojimą 25 procentais, tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Nature Aging“, parodė, kad dalyviai kalorijų suvartojimą vidutiniškai sumažino 12 procentų. Vis dėlto, net ir toks pokytis lėmė reikšmingus rezultatus.
Įspūdingi tyrimo rezultatai: lėtesnis senėjimas ir ilgesnis gyvenimas
Norėdami tiksliai išmatuoti senėjimo procesą, mokslininkai pasitelkė inovatyvų algoritmą. Jis stebėjo specifinius DNR biožymenis kraujyje, leidžiančius įvertinti, kaip greitai silpsta įvairių organų funkcijos žmogui senstant.
Šis algoritmas, kurį Danielis Belsky apibūdino kaip „spidometrą“, padėjo įvertinti biologinį senėjimo greitį.
Rezultatai stebina: asmenys, kurie sumažino kalorijų suvartojimą, sulėtino savo biologinį senėjimo tempą 2–3 procentais, palyginti su kontroline grupe. Docentas D. Belsky pabrėžė, kad tai reiškia 10–15 procentų mažesnę ankstyvos mirties tikimybę. „Mes visi turime galią pakeisti senėjimo trajektorijas“, – teigė jis.
Nors tyrimas parodė akivaizdžią naudą, jo autoriai pripažįsta, kad kol kas nežinoma, ar senėjimo sulėtėjimas išliks pasibaigus dvejų metų stebėjimo periodui. Ateityje planuojama tęsti šių dalyvių stebėjimą po 10 metų, siekiant gauti ilgalaikių duomenų.
Kodėl mažiau kalorijų lėtina senėjimą ir ko svarbu nepamiršti?
Mokslininkai vis dar negali tiksliai paaiškinti visų mechanizmų, kodėl sumažintas kalorijų kiekis veikia senėjimo procesą. Tačiau, pasak D. Belsky, egzistuoja įrodymų, kad tai susiję su pokyčiais ląstelių lygmenyje, kurie „gali paskatinti organizmo išgyvenimo mechanizmus ir išvalyti tarpląstelines šiukšles“.
Nepaisant įspūdingų tyrimo rezultatų, ekspertai ragina neperlenkti lazdos ir pabrėžia atsargumo svarbą. Pankajus Kapahis, Bucko senėjimo tyrimų instituto mokslininkas, akcentuoja, kad vien kalorijų mažinimas nėra panacėja. Svarbu atsižvelgti ir į fizinį aktyvumą, ir į subalansuotą mitybą, kadangi badavimas gali neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Pietų Kalifornijos universiteto Ilgaamžiškumo instituto direktorius Valteris Longas išreiškė dar kritiškesnį požiūrį. Jis įspėjo, kad ilgalaikis kalorijų ribojimas gali būti net žalingas. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad ilgalaikis kalorijų deficitas gali sukelti raumenų jėgos sumažėjimą, sulėtinti medžiagų apykaitą ir padidinti imuninės sistemos sutrikimų riziką. „Tai gali pristabdyti senėjimą, bet ir sukelti organizmo silpnumą bei kitas problemas“, – įspėjo V. Longas.
Todėl specialistai vieningai pabrėžia, kad mitybos pokyčiai ir kalorijų ribojimas nėra universali formulė, tinkanti visiems. Prieš imantis drastiškų dietos korekcijų, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su savo gydytoju ar mitybos specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.