Antsvoris yra rimta visuomenės sveikatos problema, kelianti grėsmę milijonų žmonių visame pasaulyje gyvybei ir gyvenimo kokybei. Jis lemia daugybę pavojingų ligų: padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligas, kurios didina infarkto ar insulto riziką, cukrinį diabetą, ir netgi kai kurias vėžio formas. Didelis svoris taip pat spartina sąnarių dilimą, deformuoja stuburą ir ženkliai blogina bendrą gyvenimo kokybę.
Pasaulinės prognozės negailestingos: tikimasi, kad iki 2030 metų nutukusių žmonių skaičius pasieks 1 milijardą, o kas penkta moteris ir kas septintas vyras turės antsvorio. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pilvo chirurgas, medicinos mokslų daktaras Donatas Danys pabrėžia, kad nutukimas oficialiai laikomas liga, jei kūno masės indeksas (KMI – ūgio ir svorio santykis) viršija 30.
Nutukimo gydymo metodai: nuo gyvensenos pokyčių iki operacijų
Dažniausiai gydymas pradedamas nuo konservatyvių priemonių: gyvenimo būdo keitimo, žalingų mitybos įpročių korekcijos ir fizinio aktyvumo didinimo. Tokiems pacientams itin reikalinga gydytojų dietologų pagalba, padedanti pasirinkti sveikesnę gyvenseną.
Kai konservatyvios priemonės neleidžia efektyviai koreguoti KMI, pacientai nukreipiami chirurginiam nutukimo gydymui. Jei KMI yra 35 ir daugiau arba nustatyta gretutinių ligų, operacija tampa rekomenduojamu gydymo būdu.
Modernios chirurginės nutukimo gydymo metodikos
Pasaulinėje praktikoje labiausiai pripažintos dviejų tipų operacijos: skrandžio rezekcija (angl. „gastric sleeve“) ir skrandžio apylanka („gastric bypass“). Metodika parenkama individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę. Šiuo metu skrandžio rezekcija taikoma dažniausiai, nes pasaulyje ji populiaresnė dėl mažesnio komplikacijų dažnio ir fiziologiškumo.
Jei ligoniui diagnozuotas refliuksas, skrandžio išvarža ar jis serga cukriniu diabetu, dažniau atliekama apylankos operacija. Kitais atvejais, pavyzdžiui, esant tik dideliam antsvoriui be minėtų gretutinių ligų, siūloma skrandžio rezekcijos procedūra.
Greitas atsigavimas po minimaliai invazinės chirurgijos
Abi operacijos atliekamos laparoskopu, darant minimalius pjūvius – keturias ar penkias nedideles skylutes pilvo sienoje.
Šios operacijos trunka apie valandą. Tai minimaliai invaziniai metodai, sukeliantys kuo mažiau žalos ligonio organizmui.
„Atlikus skrandžio mažinimo operaciją jau kitą dieną žmogus gali būti namie. Jei pooperacinė eiga normali, yra saugu išleisti pacientą iš ligoninės, nors jo kūno masės indeksas gali siekti 50. Įsivaizduokite, moters ūgis yra 1,7 metro, ji sveria kelis šimtus kilogramų, bet po operacijos jau kitą dieną gali keliauti namo“, – pavyzdžiu dalijasi gydytojas D. Danys.
Senasis metodas: kodėl skrandžio žiedas prarado populiarumą?
Klausiamas apie skrandžio mažinimą specialiu žiedu, gydytojas Donatas Danys paaiškina, kad „pasaulyje toks metodas – jau praeitis“. Nors prieš 10–15 metų tai buvo populiari operacija, dabar ji sudaro vos apie vieną procentą visų nutukimui gydyti skirtų operacijų.
Atsisakoma dėl vėlyvojo pooperacinio laikotarpio komplikacijų. Tarptautinėse konferencijose apie šį metodą jau nekalbama. Žiedas yra svetimkūnis, galintis peraugti stemplę su skrandžiu, sukelti kraujavimą, atsileisti ir reikalauti nuolatinio reguliavimo.
„Žiedas yra reguliuojamas, todėl skrandis gali būti siaurinamas. Jei svoris mažėja, viskas gerai, jei svoris stovi vietoje, reikia žiedą paveržti. Jei suveržiama per stipriai, būna sunku nuryti kietą maistą, žodžiu, būna daugiau žalos nei naudos. Sakyčiau, tai yra tam tikras žaidimas, nors suveržus skrandį jis lieka toks pat didelis kaip ir prieš operaciją“, – teigia chirurgas.
Palyginus operacijas su reguliuojamąja juosta (žiedu) ir skrandžio rezekciją, po žiedo implantavimo operacijos apetitas niekur nedingsta, tačiau pacientas negali daug valgyti, kas sukelia kančias ir stresą. Žmogus ima kaltinti save, kad ryžosi tokiai operacijai.
Tuo tarpu atlikus skrandžio rezekciją, noras prisivalgyti dingsta, nes pašalinama ta skrandžio dalis, kurioje yra alkio receptoriai. Suvalgius net nedidelę porciją, jaučiamas sotumas. „Žmogus atsigeria vandens ir sako, kad jau nebenori valgyti. Tai didelis privalumas“, – pabrėžia D. Danys.
Po skrandžio rezekcijos sustiprėja motyvacija lieknėti, o akivaizdūs pokyčiai pastebimi jau po trijų ar keturių mėnesių. Pacientai, džiaugdamiesi galimybe įsigyti naujų drabužių ir pasirinkti aktyvų laisvalaikį, dažnai siunčia gydytojams savo nuotraukas.
Galimos komplikacijos ir svorio grįžimo rizika
Dažniausios komplikacijos po nutukimo operacijų yra pooperacinis kraujavimas ir siūlės nesandarumas. Dėl šios priežasties pacientas ligoninėje išbūna 1–2 paras. Kitos komplikacijos priklauso nuo operacijos tipo, tačiau jų procentas panašus kaip ir taikant tulžies pūslės akmenligės chirurginį gydymą.
Reti, bet pasitaikantys atvejai, kai svoris grįžta net ir po skrandžio mažinimo operacijų, dažniausiai susiję su žmogaus nenoru keisti savo gyvenimo būdo. Tokiais atvejais patariama kreiptis į gydytoją dietologą ar psichoterapeutą.
Sprendimas dėl chirurginių svorio korekcijų priimamas tik tada, kai išbandomi visi kiti gydymo būdai.
Mitybos pokyčių svarba: porcijos – tarsi į saują telpantys kasneliai
„Turime suprasti, kad nė viena dieta negali duoti ilgalaikių rezultatų. Dieta yra trumpalaikė priemonė. Jei kyla pagunda save apdovanoti ir valgyti tai, ką esame įpratę, dėl dietos sumažėjęs svoris vėl grįžta“, – perspėja chirurgas.
Atlikus laparoskopinę operaciją, nesvarbu, ar tai skrandžio rezekcija, ar skrandžio apylanka, žmogus būna priverstas valgyti mažiau, nes jo skrandžio tūris smarkiai sumažėja. Maisto porcijos būna labai mažos, pavyzdžiui, 50–200 mililitrų. „Žodžiu, maisto būna tiek, kiek telpa į saują“, – apibendrina D. Danys. Ilgainiui žmogus įpranta valgyti mažomis porcijomis, o tai lemia nutukimo gydymo sėkmę. Žmogus gali rinktis netgi kaloringesnį maistą, bet mažomis porcijomis, todėl svoris natūraliai krinta.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.