Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) A grupės streptokokų riziką vertina kaip mažą, mat neaptikta naujų genų sekos tipų ar padidėjusio atsparumo antibiotikams, Lietuvoje pastebimas sparčiai augantis susirgimų skarlatina skaičius, ypač tarp vaikų. Ši ūminė infekcinė liga, dažniausiai pasireiškianti anginos ar skarlatinos sindromu, kelia nerimą ir reikalauja visuomenės dėmesio. Žinoti, kaip atpažinti skarlatinos simptomus ir kokios yra prevencijos priemonės, tampa ypač svarbu.
Kas yra skarlatina ir kodėl jos daugėja?
Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia A grupės streptokoko bakterija. Nors streptokokai yra plačiai paplitę Europoje ir daugelis žmonių su jais yra susidūrę, pastarųjų metų statistika Lietuvoje rodo sergamumo šuolį. Daugiametė analizė atskleidžia, kad sergančiųjų skaičius tradiciškai išauga šaltuoju metų laikotarpiu.
Pavyzdžiui, 2022 metais buvo užregistruoti 679 skarlatinos atvejai, o net 99,2 proc. iš jų sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus. Didžiausias sergamumas fiksuotas spalio–gruodžio mėnesiais, apimdamas net 79 proc. visų metinių atvejų. Palyginimui, 2021 metais užregistruoti tik 74 atvejai, tačiau prieš pandemiją, 2019-aisiais, skaičiai buvo dar aukštesni – 2 736 atvejai, iš kurių 99,5 proc. sirgo vaikai. Tai rodo, kad liga niekur nedingo ir periodiškai grįžta su didesniu intensyvumu.
Kaip perduodama infekcija?
Skarlatina yra itin užkrečiama liga, perduodama oro lašeliniu būdu. Užsikrėsti galima artimai bendraujant su sergančiuoju ar užkrato nešiotoju. Bakterijos plinta įkvepiant lašelių, kuriuos skleidžia užsikrėtęs asmuo kosėdamas ar čiaudėdamas.
Be to, infekcija gali plisti per sąlytį su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis. Rizika užsikrėsti padidėja geriant ar valgant iš tų pačių indų, kuriuos naudojo ligonis, arba liečiant pažeistas odos vietas. Todėl itin svarbu laikytis griežtos higienos, ypač kolektyvuose.
Atpažinkite simptomus: nuo karščiavimo iki „braškės“ liežuvio
Skarlatinos inkubacinis periodas paprastai trunka 1–7 dienas, dažniausiai – 2–3 dienas. Ligos pradžia būna ūmi, pasireiškianti aukšta temperatūra (iki 39–40 °C), šalčio krėtimu. Ligoniui skauda gerklę, sunku ryti, gali skaudėti pilvą ir pykinti, stebimas kaklo limfmazgių padidėjimas.
Išskirtinis skarlatinos požymis – odos bėrimas ir burnos gleivinės pažeidimai. Bėrimas atsiranda staiga ir plinta nuo krūtinės galūnių link, veidas parausta, tačiau delnai, padai ir plotas apie burną (vadinamasis veido trikampis) lieka nepažeisti. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o liežuvis dėl raudonų bėrimų įgauna ryškiai raudoną „braškės“ išvaizdą.
Išberiami dideli odos plotai – nugara, krūtinė, šonai, juosmuo, galūnės, ypač stipriai pažeidžiamos galūnių lenkimo raukšlės ir tarpvietė. Bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti, ypač intensyviai – delnai ir padai. Šis šerpetojimas gali trukti iki keleto savaičių.
Komplikacijos ir kodėl svarbu nedelsiant kreiptis į medikus?
Nors skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tam tikrais atvejais ji gali sukelti rimtų komplikacijų. Tarp galimų komplikacijų yra limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas ir net meningitas.
Negydoma ar netinkamai gydoma skarlatina gali pažeisti širdį, inkstus, plaučius, ausis, kaulus ir kitus svarbius organus. Todėl pajutus net ir lengvus ligos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Tik specialistas gali tiksliai diagnozuoti ligą ir skirti reikiamą gydymą, užkertant kelią infekcijos plitimui ir galimoms komplikacijoms.
Prevencija: kaip apsisaugoti nuo skarlatinos?
Deja, skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinės apsaugos priemonės yra asmens higiena ir atsakingas elgesys. Svarbiausia – kruopšti rankų higiena, dažnas vėdinimas ir drėgnas patalpų valymas. Taip pat būtina laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
Vaikai, susirgę skarlatina, privalo nelankyti ugdymo įstaigos. Apie jų grįžimą į kolektyvą turėtų patarti šeimos gydytojas. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, ir vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu ligoniu, siekiant apsaugoti kitus šeimos narius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.