Nugaros skausmas – itin aktuali ir plačiai paplitusi problema, su kuria susiduria didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Naujausi tyrimai rodo, kad daugiau nei kas antras lietuvis yra patyręs nugaros skausmus, o tarptautinė statistika atskleidžia, jog net iki 84 procentų suaugusiųjų bent kartą gyvenime susiduria su šia nemalonia problema. Gydytojas neurologas S. Andruškevičius perspėja: klaidinga manyti, kad skausmas praeis savaime. Delsti ir laukti yra viena didžiausių klaidų, kuri gali turėti rimtų pasekmių.
Kodėl nugaros skausmas toks dažnas?
Gydytojas neurologas S. Andruškevičius pabrėžia, kad didelį nugaros skausmų paplitimą lemia šiuolaikinis gyvenimo būdas. Sėdimas darbas, netaisyklinga laikysena, antsvoris ir fizinio aktyvumo trūkumas silpnina nugaros bei pilvo raumenis, sukeldami disbalansą ir ribodami juosmens judesių mobilumą. Šie faktoriai didina nugaros traumų, degeneracinių stuburo pakitimų ir, žinoma, skausmo riziką.
Be gyvensenos įpročių, nugaros skausmas gali būti ir įvairių stuburo ar aplinkinių audinių problemų, slankstelių pažeidimų ar deformacijų pasekmė. „Viena dažniausių problemų – ūmus nugaros raumenų pažeidimas, dar vadinamas tiesiog patempimu. Jis gali pasireikšti įvairiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui po intensyvaus sporto, dirbant fizinį darbą, kartais – tiesiog pasilenkus ar pakėlus ką nors sunkaus. Išskirtinai retais atvejais apatinės nugaros dalies skausmas būna infekcijos ar onkologinės ligos išraiška“, – pasakoja gydytojas S. Andruškevičius.
Kodėl nedelsti – didelė klaida?
Apklausos rezultatai Lietuvoje atskleidė nerimą keliantį faktą: net 70 procentų apklaustųjų renkasi kentėti nugaros skausmą, užuot vartoję nuskausminamuosius vaistus. Šis požiūris, anot neurologo S. Andruškevičiaus, yra pavojingas. Nors ūminis nugaros skausmas dažnai praeina savaime per 2–3 mėnesius, tinkamo gydymo vengimas gali lemti skausmo chronizavimąsi. „Užsitęsus skausmui ūminis uždegimas gali virsti lėtiniu. Šios transformacijos riziką didina judėjimo ar reabilitacinių priemonių, vaistų nuo skausmo vengimas, taip pat bloga bendra sveikatos būklė sergant gretutinėmis ligomis“, – perspėja specialistas.
Lėtinis nugaros skausmas gali ne tik apriboti judėjimą ir kasdienę veiklą, bet ir drastiškai paveikti darbingumą, psichologinę būklę ir bendrą gyvenimo kokybę. Kūnui nuolat bandant kompensuoti stuburo funkcijos sutrikimus, gali atsirasti ir kitų sričių, pavyzdžiui, klubų, kelių ar kaklo skausmai. Gydymas, skausmui tapus lėtiniam, tampa žymiai sudėtingesnis ir reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio medikamentinį, reabilitacinį gydymą, gyvenimo būdo korekciją ir net psichologinę pagalbą.
Efektyvus gydymas ir atsakingas vaistų pasirinkimas
Ūminio nugaros skausmo atveju gydymas paprastai apima skausmą malšinančius ir, esant poreikiui, raumenis atpalaiduojančius medikamentus. Taip pat rekomenduojami nefarmakologiniai metodai: skaudamos vietos šildymas, masažai ir kineziterapijos pratimai. Tačiau lėtiniam skausmui gydyti reikalingas daug sudėtingesnis ir individualizuotas požiūris. „Tam tikrais atvejais taikomas operacinis ar intervencinis skausmo gydymas atliekant „blokadas“ – suleidžiant vaistus į problemines vietas. Lėtinio skausmo malšinimui, be įprastų nuskausminamųjų preparatų, būna skiriami ir antidepresantai ar priešepilepsiniai vaistai“, – paaiškina S. Andruškevičius.
Be medikamentų, lėtinio nugaros skausmo gydymas apima ir esminius gyvenimo būdo pokyčius: svorio kontrolę, fizinio aktyvumo didinimą bei darbo aplinkos pritaikymą. Gydytojas neurologas pabrėžia atsakingo vaistų pasirinkimo svarbą, ypač ilgalaikio vartojimo atveju, nes didelės dozės gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip skrandžio opos, kraujavimas iš virškinamojo trakto, inkstų pažeidimai ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.
„Renkantis vaistus nuo skausmo būtina atsižvelgti į bendrą sveikatos būklę, gretutines lėtines ligas ir kitus vartojamus vaistus. Didžiausioje rizikos grupėje yra žmonės, sergantys skrandžio opalige ir sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl medikamento saugumas jiems turėtų būti svarbiausias vaisto nuo skausmo pasirinkimo kriterijus“, – įspėja S. Andruškevičius. Jis išskiria naprokseną ir ibuprofeną kaip vienus saugiausių nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, kurie, neviršijant rekomenduojamos paros dozės, siejami su mažiausia rizika pacientams, turintiems virškinamojo trakto ar širdies ir kraujagyslių ligų. Vis dėlto, efektyviam gydymui ir šalutinių reiškinių prevencijai būtina nuolatinė šeimos gydytojo ar kito specialisto priežiūra.
Gydytojas neurologas S. Andruškevičius ragina nelaukti, kol situacija taps sudėtinga, ir pajutus nugaros skausmą nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra raktas į sveikatą ir pilnavertį gyvenimą be skausmo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.