„Tu man neaiškink!“ – frazė, kurią išgirdus tėvams svyra rankos. Kodėl dar vakar buvęs meilus vaikas šiandien nustoja gerbti tėvus? Psichologai įvardija priežastis.

Kodėl paaugliai nustoja gerbti tėvus? 5 pagrindinės priežastys ir sprendimai

Paauglystė yra vienas audringiausių etapų ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gyvenime. Tai laikas, kai vakar dieną tėvų žodis buvo šventas, o šiandien jis sutinkamas su skeptiška šypsena ar net atvira agresija. Psichologai pabrėžia, kad šis virsmas yra būtinas asmenybės formavimuisi. Paauglys privalo atsiskirti nuo tėvų, kad rastų savo tapatybę. Tačiau riba tarp sveiko maišto ir visiškos nepagarbos yra labai trapi. Jei tėvai laiku nesupranta pasikeitusių taisyklių, jie rizikuoja ilgam prarasti emocinį ryšį su savo atžala.

Pirmoji ir svarbiausia priežastis – nepriklausomybės paieškos. Paauglys nori jaustis suaugusiu, o tėvai dažnai tęsia bendravimą kaip su mažu vaiku. Tai sukelia vidinį konfliktą. Kai jaunuolis jaučiasi nuvertintas ar neišgirstas, jis ginasi nepagarba. Antroji priežastis yra kopijavimo elgsena. Vaikai yra mūsų veidrodis. Jei tėvai tarpusavyje bendrauja pakeltu tonu arba negerbia vaiko nuomonės, jie negali tikėtis kitokio atsako. Pagarba yra dvipusis eismas, prasidedantis nuo suaugusiųjų rodomo pavyzdžio kasdienėse situacijose.

Trečioji kritinė klaida – įgaliojimų praradimas dėl nenuoseklumo. Paaugliai turi puikų „melų detektorių“. Jei tėvai nustato taisykles, kurių patys nesilaiko, jų autoritetas subyra akimirksniu. Pasitikėjimas yra tėvų galios pagrindas. Kai jis prarandamas dėl neištesėtų pažadų ar veidmainystės, pagarba dingsta kartu su juo. Ketvirtoji priežastis – pasipriešinimas kontrolei. Per didelė priežiūra paaugliui suvokiama kaip kėsinimasis į jo laisvę. Kuo stipriau tėvai spaudžia, tuo didesnį „atsitrenkimą“ jie gauna atgal nepagarbos pavidalu.

Penktoji priežastis dažnai slypi tėvų klaidų nepripažinime. Suaugusieji bijo, kad atsiprašymas susilpnins jų pozicijas. Tačiau tiesa yra priešinga. Gebėjimas pripažinti, kad pasielgei neteisingai, paauglio akyse tėvus daro stiprius ir teisingus.

Tai kuria saugią aplinką, kurioje gerbiama tiesa, o ne statusas. Kai tėvai nustoja vaidinti neklystančius dievus, vaikai pradeda juos vertinti kaip žmones, kurių patirtimi galima pasikliauti. Tai pirmas žingsnis į tvarią ir abipusę pagarbą.

Kaip sugrąžinti prarastą autoritetą? Pirmiausia reikia pakeisti bendravimo toną. Vietoj nurodymų rinkitės diskusiją. Klauskite vaiko nuomonės ir leiskite jam prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Svarbu brėžti aiškias ribas, bet jas argumentuoti, o ne grįsti jėga. Paaugliui reikia jausti, kad jis yra svarbi šeimos dalis, kurios balsas turi svorį. Tik tada, kai vaikas jausis gerbiamas, jis pradės gerbti tėvus atgal. Tai ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuolatinio darbo su savimi.

Galiausiai, tėvai turi suprasti, kad paauglio tylėjimas ar atšiaurumas nėra asmeninis puolimas. Tai pagalbos šauksmas bandant susidoroti su hormonų audromis ir neaiškia ateitimi. Tapkite ne policininkais, o mentoriais. Jei sugebėsite išlaikyti ramybę didžiausio konflikto metu, parodysite emocinę brandą, kurią paauglys anksčiau ar vėliau įvertins. Ryšio atkūrimas įmanomas visada, jei tik tėvai pasiryžę nuleisti savo ego ir ištiesti ranką pirmieji. Pagarba neatimama jėga, ji užsitarnaujama supratimu.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 12 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *