Gimdos kaklelio vėžys yra klastinga liga, dažnai pasireiškianti be jokių ankstyvų simptomų. Tai reiškia, kad moterys gali jaustis visiškai sveikos, kol liga slapta progresuoja. Vis dėlto, reguliari patikra yra gyvybiškai svarbi siekiant aptikti ikivėžines būkles ar ankstyvas ligos stadijas, kuomet gydymas yra pats efektyviausias.
Ankstyvieji simptomai ir pažengusios ligos požymiai
Kaip ir dauguma onkologinių ligų, gimdos kaklelio vėžys ikivėžinėse būklėse ir ankstyvoje stadijoje paprastai neturi jokių simptomų. Tačiau, atsiradus pirmiesiems, nors ir subtiliems, požymiams, būtina kreiptis į gydytoją. Anksčiausi simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra kraujingų išskyrų pasirodymas ne mėnesinių metu, taip pat kraujavimas po lytinių santykių ar ginekologinės apžiūros. Svarbu prisiminti, kad šie simptomai gali įspėti ir apie kitas ligas.
Simptomai dažniausiai atsiranda ligai gerokai pažengus. Tuomet gali pasireikšti gausūs, nereguliarūs kraujavimai tarp mėnesinių, nemalonaus kvapo vandeningos išskyros iš makšties. Ligai išplitus, navikai gali spausti aplinkinius organus, šlapimtakius, sukelti inkstų veiklos sutrikimus.
Išgyvenamumo prognozės: ankstyva diagnostika gelbsti gyvybę
Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo gydymas sėkmingesnis. Diagnozavus ikivėžines būkles, penkerių metų išgyvenamumas yra 100 procentų. Jei onkologinė liga aptinkama, kol ji dar neišplitusi už gimdos kaklelio ribų, per penkerius metus išgyvena daugiau nei 90 procentų moterų. Tačiau, kai liga yra lokaliai išplitusi į aplinkinius audinius, makštį, penkerių metų išgyvenamumas sumažėja iki maždaug 60 procentų. Ligai išplitus į tolimuosius organus, išgyvena tik apie penktadalis susirgusiųjų.
Lietuvoje veikianti prevencinė programa
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio patikros programa vykdoma nuo 2004 metų, iš pradžių apėmusi 30–60 metų amžiaus moteris, vėliau amžiaus ribos išplėstos iki 25–60 metų. Iki 2022 metų sausio visoms moterims kas trejus metus buvo atliekamas įprastinis gimdos kaklelio citologinis tyrimas.
Nuo 2022 metų moterims nuo 35 iki 59 metų imtinai pasiūlytas naujas, sudėtingesnis, brangesnis, bet jautresnis patikros tyrimas. Jo metu paimama medžiaga nuo gimdos kaklelio tiriama dėl didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Jei ŽPV aptinkamas, iš tos pačios terpės atliekamas ir citologinis tyrimas. Šios amžiaus grupės moterims patikra atliekama kas penkerius metus. 25–34 metų amžiaus moterys ir toliau dalyvauja programoje, kurioje įprastinis citologinis tyrimas atliekamas kas trejus metus.
Kaip atliekama ir kur kreiptis dėl patikros?
Patikros programoje tiek citologinis, tiek ŽPV tyrimas atliekamas ginekologinės apžiūros metu, paimant ląsteles šluotele ar šepetėliu nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš jo kanalo. Tyrimo paėmimas užtrunka vos 1–2 minutes, yra neskausmingas ir sukelia tiek pat nepatogumų, kiek įprasta ginekologinė apžiūra.
Nėštumas paprastai laikomas netinkamiausiu laiku gimdos kaklelio patikrai, jei moteris reguliariai dalyvavo programoje. Tokiu atveju patikrą rekomenduojama atidėti po nėštumo. Tačiau, jei moteris ilgai nedalyvavo programoje arba ankstesniuose tyrimuose buvo aptikta pokyčių, citologinį tyrimą atlikti reikėtų. Nors laboratorijos specialistams gali būti sunkiau vertinti ląstelių pokyčius nėštumo metu, tyrimo paėmimas nėra pavojingas.
Norėdama pasinaudoti valstybės finansuojama patikros programa, moteris turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Patikros tyrimus galima atlikti ir ginekologinės apžiūros metu privačiai, tačiau tuomet jų apmokėjimo tvarka gali skirtis, ir jie nebus finansuojami iš patikros programos lėšų.
Veiksmingiausia prevencija ir skiepijimo svarba
Pati efektyviausia prevencija ir didžiausia apsauga nuo gimdos kaklelio ligų yra rizikos veiksnių vengimas, saugi lytinė elgsena, vakcinacija ir reguliarus dalyvavimas gimdos kaklelio patikros programoje.
Skiepijimas itin sumažina tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu, tačiau svarbu prisiminti, kad nė viena priemonė neapsaugo 100 procentų. Moterims, kurios pasiskiepijo, taip pat labai svarbu toliau dalyvauti patikros programoje – tik tada jos gali jaustis saugiai ir būti tikros, kad padarė viską dėl savo sveikatos. Taip pat rekomenduojama skiepyti ir berniukus bei vyrus, nes įrodyta, kad tai reikšmingai sumažina moterų sergamumą tose populiacijose, kur moterų paskiepyta mažiau nei 50 procentų.
Griauname mitus apie gimdos kaklelio vėžį
Vis dar tenka susidurti su keliais populiariais mitais, kurie trukdo efektyviai kovoti su šia liga:
Mitas 1: „Jeigu neturiu jokių nusiskundimų, tai negaliu sirgti.“
Dauguma onkologinių ligų pradinėse stadijose neturi jokių simptomų. Patikros programos ir yra skirtos sveikiems asmenims, kad pokyčiai būtų aptikti anksti, kol jie dar nesukelia jokių simptomų. Jau turinčios nusiskundimų moterys privalo nedelsdamos kreiptis specialisto konsultacijai.
Mitas 2: „Jeigu negyvenu aktyvaus lytinio gyvenimo, tai negaliu sirgti jokiomis su lyties organais susijusiomis ligomis.“
Šis klaidingas įsitikinimas ypač pastebimas tarp vyresnio amžiaus moterų. Būtina prisiminti, kad pagrindinis gimdos kaklelio displazijų ir vėžio rizikos veiksnys, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), įgyjamas anksti, dažniausiai paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Tam, kad jis nulemtų ikivėžinių ligų ir vėžio atsiradimą, reikia ne mėnesių ar metų, o kartais net dešimtmečių. Todėl aktyvus lytinis gyvenimas šiuo metu neturi tiesioginės įtakos, jei infekcija buvo įgyta anksčiau.
Būkite budrios ir rūpinkitės savo sveikata – ankstyva diagnostika ir prevencija gelbsti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.