Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje, o padidėjęs cholesterolis yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių. Apie širdies ir kraujagyslių ligas bei cholesterolio nustatymo svarbą kalbėjomės su Kauno klinikų gydytoja, Išeminės širdies ligos skyriaus vadove, profesore Olivija Dobilienė.
Kas yra „blogasis“ cholesterolis ir kodėl jo normos individualios?
„Blogasis cholesterolis“ – tai mažo tankio lipoproteino (MTL) cholesterolis, kuris labiausiai atsakingas už aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą visose kraujagyslėse, taip pat ir itin svarbiose širdies vainikinėse arterijose, kurios maitina širdį deguonimi. Pacientams blogąjį cholesterolį siektina sumažinti individualiai, priklausomai nuo jų įvertinamos rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kalbant apie jauną pacientą, kuris yra sveikas ir neturi rizikos veiksnių (RV), jo siektinas MTL < 2,6 – 3 mmol/l. Jei yra vidutinė rizika, siektina MTL cholesterolį sumažinti iki < 1,8 mmol/l. Pacientai, priklausantys didelei rizikos grupei, turintys daug rizikos veiksnių ir praeityje sirgę miokardo infarktu, ar kuriems atliktas širdies kraujagyslių stentavimas ar širdies operacija, sergantys cukriniu diabetu, inkstų liga – MTL cholesterolis turėtų būti mažesnis nei 1,4 mmol/l.
Kaip sumažinti cholesterolį: gydymo galimybės ir mitų griovimas
Klinikinėje praktikoje turime kelių rūšių medikamentus, iš kurių pirmojo pasirinkimo yra statinai. Statino dozę skiriame atsižvelgdami į keletą dalykų: pirmiausia, koks yra išeities blogasis cholesterolis ir kokius rizikos veiksnius pacientas turi, bei kokią MTL koncentraciją mums reikia pasiekti. Jei gydymo statinais neužtenka, kartu su statinu galime skirti antrą vaistą – ezetimibą, kuris yra cholesterolio reabsorbcijos inhibitorius. Šiuo metu jau turime derinių, kur vienoje tabletėje yra ir statinas, ir ezetimibas, kas suteikia pacientui patogesnį vaisto vartojimą.
Egzistuoja ir naujausi medikamentai, kurie daugelyje Europos šalių, tokių kaip Latvija, Estija, Lenkija, jau yra kompensuojami, tačiau kol kas šie vaistai nėra kompensuojami Lietuvoje. Tai yra naujos kartos vaistai, veikiantys į PCSK9 baltymą, atsakingą už greitesnį cholesterolio, ypač „blogojo“, pašalinimą iš organizmo.
Šių inovatyvių vaistų vartojimas yra įvairus: vieni jų gali būti injekuojami 2 kartus per mėnesį, kiti vaistai injekuojami 2 kartus per metus.
Tiems pacientams, kurie turi didelę cholesterolio koncentraciją, dažniausiai neužtenka vieno vaisto, todėl mes turime skirti vaistų derinius. Skiriant inovatyvius vaistus galime užtikrinti tolygų ir efektyvų bei ilgalaikį cholesterolio koncentracijos sumažėjimą daugiau kaip 50 proc.
Nėra pavojinga sumažinti cholesterolį per daug. MTL koncentracija, randama paciento kraujyje tyrimo metu, neatspindi cholesterolio kiekio ląstelėse ir audiniuose, kur cholesterolis yra reikalingas kaip statybinė medžiaga. Mokslo yra įrodyta, kad net demencijos rizika yra mažesnė, teisingai kontroliuojant cholesterolį, ir paneigti neteisingi mitai, kad maža cholesterolio koncentracija yra nesaugi. Kraujyje išlaikant sumažėjusią MTL cholesterolio koncentraciją, ilgalaikis, bent kelis metus trunkantis gydymas gali apsaugoti pacientą nuo komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas, insultas ar staigi mirtis.
Dažnai pacientams kyla klausimas „Ar aš turėsiu vartoti gydymą visą likusį gyvenimą?“. Tokiu atveju turime paaiškinti, jog tik ilgalaikis ir pastovus gydymas duoda norimą efektą, nes cholesterolio padidėjimo mes nejaučiame, todėl pacientui vartojant vaistus tik kelias savaites, vaistų suteikiamos naudos nėra. Tokiu atveju, vaistus vartojant neteisingai, apsauga nuo aterosklerozės progresavimo nėra suteikiama, todėl tik ilgalaikis ir pastovus gydymas gali sumažinti aterosklerozės progresavimą mūsų kraujagyslėse.
Širdies ligų prevencija: nuo gimimo iki brandos
Pirmiausia, reikėtų paminėti, jog mes turime kalbėti apie dviejų rūšių prevenciją – pirminę (pradinę) ir antrinę. Pradinė prevencija siekia išvengti bet kokių rizikos veiksnių poveikio prieš ligai prasidedant. Jei turėtume teoriškai pasakyti, kada tiksliai tokia prevencija turi prasidėti, atsakymas nustebintų daugelį – prevencija turėtų prasidėti dar prieš žmogui gimstant. Iš tiesų, labai svarbu, kokia yra būsimos mamos sveikata, ar nėščioji neturi tokių rizikos veiksnių, kaip rūkymas, nutukimas, ar neserga tokiomis ligomis, kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas. Visi šie veiksniai ateityje gali būti susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, tad pirminė prevencija turi būti pradedama labai anksti.
Amerikos širdies asociacija parengė 7 punktų priemonę širdies ir kraujagyslių sveikatai skatinti; joje pabrėžiama dieta, kurioje yra mažai druskos ir cholesterolio, reguliarus fizinis aktyvumas, vengimas rūkyti ir optimalaus kraujospūdžio, kūno masės indekso, gliukozės kiekio kraujyje nevalgius ir cholesterolio lygio palaikymas.
Iš tiesų, sveikos gyvensenos ir mitybos įpročių formavimas pradedamas dar darželyje ar mokykloje, kur formuojasi žmogaus įpročiai. Todėl labai svarbu užtikrinti sveikos gyvensenos įpročius vaiko, paauglio ar jauno žmogaus gyvenime.
Vėliau, dešimtmečiams bėgant, mes vertiname individualią pacientų riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Turime pirminės prevencijos širdies ir kraujagyslių ligų programą, kuri yra skirta 40-60 m. amžiaus vyrams ir moterims. Jos dėka galime nustatyti, kurie pacientai jau turi tam tikrų aterosklerozės požymių arba pacientus, kurie turi labai didelę riziką susirgti aterosklerozinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtent ši pagalba gali identifikuoti asmens rizikos grupę ir kokią gydymo taktiką galime pasirinkti – ar užtenka pakeisti gyvenimo įpročius, o galbūt reikia skirti cholesterolį mažinantį vaistą ar koreguoti jų dozę.
Antrinė prevencija taikoma, jei pacientas jau yra persirgęs miokardo infarktu, yra stentuotos kraujagyslės, yra atlikta aortos ir vainikinių jungčių operacija, kad šie įvykiai nesikartotų ar neištiktų komplikacijos. Šioje grupėje galima išskirti dar vieną kategoriją, kuriai priklauso žmonės, persirgę miokardo infarktu ar kitais kardiovaskuliniais įvykiais ir jau vartojantys paskirtą gydymą vaistais, kuriems vis tiek pasireiškia miokardo infarktas ar kiti širdies ir kraujagyslių ligų įvykiai. Tokiems pacientams siektina MTL cholesterolio koncentracija turėtų būti mažinama iki < 1 mmol/l.
Galiausiai, turime nepamiršti, kad ne tik cholesterolis, bet ir kiti rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, aukštas arterinis kraujospūdis, cukrinis diabetas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, genetinis polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nulemia individualią paciento riziką sirgti širdies ligomis. Būtina žiūrėti kompleksiškai ir kartu mažinti visus rizikos veiksnius.
Kada ir kaip dažnai tikrintis cholesterolio lygį?
Visi turėtume žinoti savo cholesterolio koncentraciją kraujyje trečiajame savo amžiaus dešimtmečio pabaigoje. Reikia atkreipti dėmesį į šeiminį žmogaus polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ankstyvos širdies ligos, pirmos eilės giminaičiai, tėvai, broliai bei seserys, sirgę miokardo infarktu ar yra buvęs staigios mirties atvejis). Tokiu atveju būtina cholesterolio koncentraciją ištirti ankstesniame amžiuje. Ši liga vadinama šeimine dislipidemija, dėl kurios yra paveldimas genetinis polinkis į sutrikusią cholesterolio apykaitą, pasireiškia didelės bendro cholesterolio koncentracijos, galinčios viršyti net 12 mmol/l, o MTL cholesterolis gali siekti 6-8 mmol/l. Nors ši pacientų grupė yra reta, jai priklausantys asmenys turi itin didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o gydymas vaistais pradedamas dar ankstyvame amžiuje.
Apibendrinant, kiekvienas 40 metų amžiaus asmuo privalo žinoti savo cholesterolio, tiek bendrojo, tiek MTL, koncentraciją kraujyje, o esant genetiniam polinkiui – šiuos tyrimus atlikti dar anksčiau.
Lipoproteinas (a): papildomas širdies ligų rizikos indikatorius
Lipoproteinas (a) – tai dar viena mažo tankio cholesterolio forma, kuri padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Džiugu, kad dabar lipoproteino (a) tyrimas yra prieinamas visiems, jis taip pat tiriamas asmenims, kurie dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Kol kas vaistų, kurie tiesiogiai sumažintų lipoproteino (a) koncentracijos padidėjimą, nėra, tačiau šį tyrimą vis tiek yra svarbu atlikti. Jis padeda suprasti, ar pacientas neturi dar didesnės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Esant lipoproteino (a) padidėjimui, pacientas turi didelį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiu atveju būtina paaiškinti pacientui, kad būtina mažinti prieš tai minėtus rizikos veiksnius. Netolimoje ateityje klinikinėje praktikoje turėsime ir vaistus, kurie tiesiogiai mažina lipoproteino (a) koncentraciją kraujyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.