Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui, tačiau net ir reguliariai vartojant papildus, daugelis žmonių vis dar susiduria su jo trūkumu. Kodėl taip nutinka ir ką darome ne taip? Vaistininkė Evelina Šeibokaitė atskleidžia, kaip tinkamai pasirinkti vitamino D formą, užtikrinti optimalų įsisavinimą ir išvengti galimų klaidų.
Vitamino D formų įvairovė ir efektyvumas
Vitamino D papildai rinkoje pasižymi didele formų įvairove: lašiukai, kapsulės, purškikliai, kramtomosios tabletės. Kiekviena forma turi savų privalumų, kurie lemia ir skirtingą įsisavinimą.
„Lašiukai ir purškikliai dažnai yra gerai įsisavinami, nes jie greitai patenka į kraują per burnos gleivinę. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, kurie gali trikdyti vitaminų pasisavinimą. Kapsulės, ypač jei jos pagamintos aliejiniu pagrindu, taip pat efektyviai įsisavinamos, nes vitaminas D tirpsta riebaluose“, – aiškina E. Šeibokaitė.
Pastaruoju metu populiarėja ir liposominis vitaminas D, pasižymintis dar geresniu įsisavinamumu. „Liposomos – tai mažos riebalinės dalelės, kurios „supakuoja“ vitaminą D ir leidžia jam lengviau patekti į ląsteles, todėl organizmas jį įsisavina greičiau ir efektyviau. Svarbiausia pasirinkti tokią formą, kuri geriausiai atitinka individualius organizmo poreikius ir yra patogiausia vartoti“, – pabrėžia vaistininkė.
Pirmiausia – tyrimai, tada – papildai
Prieš pradedant vartoti vitamino D papildus, itin svarbu atlikti kraujo tyrimus. Tai padės nustatyti, ar organizmui iš tiesų trūksta šio vitamino ir kokia yra jo koncentracija kraujyje.
„Kraujo tyrimai leidžia nustatyti, ar reikia didesnių vitamino D dozių, ar pakanka mažesnės, palaikomosios dozės. Be to, tai padeda išvengti perdozavimo, galinčio organizmui pridaryti dar daugiau žalos. Jei tyrimai rodo vitamino D trūkumą, papildus reikėtų vartoti tol, kol pasiekiama optimali jo koncentracija. Po to tyrimą rekomenduojama kartoti kas 3–6 mėnesius arba taip, kaip pataria gydytojas“, – pataria E. Šeibokaitė.
Kaip užtikrinti geriausią įsisavinimą?
Kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, jo pasisavinimas žymiai pagerėja vartojant su riebalų turinčiu maistu, pavyzdžiui, avokadais, riešutais ar žuvų taukais.
„Vartojant vitaminą D kartu su vitaminu K2, galima dar labiau pagerinti jo veiksmingumą, nes šie vitaminai veikia sinergiškai – vitaminas K2 padeda kalciui tinkamai pasiskirstyti organizme. Taip pat reikėtų vengti vitaminus užgerti kava, nes kofeinas gali sutrikdyti jų pasisavinimą. Vitaminą D galima gerti tiek valgio metu, tiek tarp valgymų“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Perdozavimas: simptomai ir rizika
Nors vitaminas D yra būtinas, jo perdozavimas (hipervitaminozė) gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Vaistininkė primena, kad per didelis vitamino D kiekis organizme gali lemti hiperkalcemiją (per didelį kalcio kiekį kraujyje), inkstų akmenis, nuovargį, pykinimą, vėmimą, silpnumą, raumenų skausmus ar netgi inkstų pažeidimus.
„Dėl šios priežasties labai svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių ir reguliariai tikrinti vitamino D kiekį kraujyje. Norint išvengti perdozavimo, nereikėtų šio vitamino vartoti ištisus metus be pertraukos“, – pabrėžia E. Šeibokaitė.
Rekomenduojamos dozės ir vartojimo laikas
Rekomenduojamos vitamino D dozės skiriasi priklausomai nuo amžiaus, individualių poreikių ir metų laiko. Žiemą suaugusiesiems paprastai rekomenduojama vartoti 1000–4000 TV (tarptautinių vienetų) per dieną, o vaikams – 400–1000 TV, atsižvelgiant į jų amžių ir sveikatos būklę.
„Vasarą, jei žmogus bent 15–30 minučių per dieną būna saulėje be stiprios UV apsaugos, papildų gali visai nereikėti. Tačiau tiems, kurie retai būna lauke ar vengia saulės, rekomenduojama tęsti mažesnės dozės papildų vartojimą ir reguliariai stebėti vitamino D kiekį kraujyje“, – teigia vaistininkė.
Intensyvus gydymas esant stipriam trūkumui
Kai kraujo tyrimai parodo labai žemą vitamino D lygį, gydytojai gali skirti intensyvesnį gydymą – net 100 000 TV vienkartinę dozę. Tačiau tokia terapija taikoma tik esant kritiniam deficitui ir dažniausiai trunka vos kelias savaites.
„Didelės dozės skiriamos žmonėms, kurie patiria ryškius trūkumo simptomus – nuolatinį nuovargį, raumenų silpnumą, kaulų skausmus ar susiduria su padidėjusia osteoporozės rizika. Po šoko terapijos dažniausiai pereinama prie palaikomosios dozės, kad būtų išlaikyta optimali vitamino D pusiausvyra organizme“, – aiškina E. Šeibokaitė.
Daugiau nei tik kaulams: vitamino D svarba bendrai savijautai
Vitaminas D yra ne tik kaulų sveikatos garantas, bet ir stiprus imuninės sistemos palaikytojas. Jo trūkumas silpnina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, todėl tampame neatsparūs peršalimo ligoms.
„Be to, vitamino D trūkumas gali sukelti nuolatinį nuovargį, raumenų silpnumą ir bendrą energijos stygių. Ilgainiui tai gali lemti ir nuotaikos svyravimus ar net depresijos simptomus, nes vitaminas D svarbus reguliuojant neurotransmiterius, atsakingus už gerą nuotaiką“, – tikina vaistininkė.
Apibendrinant, E. Šeibokaitė pabrėžia, kad vitamino D vartojimas visada turėtų būti paremtas kraujo tyrimais. Tinkamai pasirinkta forma, laikas ir suderinimas su kitais maistiniais elementais gali užtikrinti, kad šis organizmui itin svarbus vitaminas būtų įsisavinamas maksimaliai efektyviai, padedant išvengti tiek trūkumo, tiek perdozavimo ir išlaikyti puikią savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.