Dirbtinis intelektas ir meilė: ar tai įmanoma?
„Aš negaliu mylėti taip, kaip myli žmonės, neturiu jausmų ar santykių kaip žmogus“, – atsakė „ChatGPT“, paklaustas, ar gali mylėti. Antropologo Victoro Celestino de Muncko teigimu, žmonės į dirbtinį intelektą kartais pradeda žvelgti kaip į žmogų, piktinasi juo. Kiti ekspertai pastebėjo, kad ryšį su dirbtiniu intelektu dažniausiai gali sukurti žmonės, kurie jaučia vienatvę ar turi kitų psichologinių problemų.
Pasaulyje jau atsiranda istorijų, kai žmogus, naudodamas dirbtinį intelektą (DI), susikuria avatarą, kuris balsu sugeba atsakyti į klausimus, nuraminti ištikus panikos priepuoliui ir t. t., taip sukurdamas net romantinį ryšį su jo kūrėju.
Vienatvė kaip ryšio su DI variklis
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologas Linas Jakučionis sako, kad pasirinkimą turėti ryšį su dirbtiniu intelektu lemia žmonių vienišumo jausmas.
„Jie bando ieškoti alternatyvų, kaip galėtų pasikalbėti“, – teigia sociologas. Paklaustas, kiek tai galima laikyti santykiu, sociologas atsako, kad kiekvienas žmogus turi pats nuspręsti, kas tai jam yra.
„Jeigu žmogus sugalvoja ir susitapatina su tuo [dirbtiniu] intelektu, kad tai jau nebėra kažkoks dirbtinai padarytas intelektas, o mąsto, kad tai tikras žmogus, tai galima įvardyti kaip tam tikrą santykį“, – teigia L. Jakučionis.
Sociologas priduria, kad didžioji dalis žmonių šiuo metu sugeba atskirti, kur yra DI, o kur tikras žmogus, ir DI naudojasi kaip pagalbininku darbams atlikti.
Psichoterapeutas: pokalbių roboto empatija – tik iliuzija
Pasak psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, yra du keliai, kaip žmogus gali sukurti ryšį su DI. Pirmasis kelias – bendraudamas su pokalbių robotais. Kuo ilgiau žmogus rašo, bendrauja balsu, tuo jam „natūraliau susikuria ryšys“. Antrasis kelias – konkrečios aplikacijos, pavyzdžiui, anksčiau minėti avatarai.
„Aš galiu pasikoreguoti nustatymus – kiek bus meilus, nemeilus, viskas bus pagal mane, o tai skiriasi nuo realybės. Tai labai stipriai kai kuriuos traukia, nes jiems geriau turėti tokį [ryšį], negu išvis nieko neturėti“, – teigia D.
Jakučionis.
Tačiau jis pastebi, kad nereikia apsigauti dėl pokalbių roboto empatijos – žmogus, rodydamas empatiją, „rodo, kad jam rūpi“, o pokalbių robotui iš tikrųjų nerūpi.
„Jis yra algoritmas, jam nerūpi, jis užprogramuotas taip, kad jam reikia taip atsakyti į skirtingas situacijas, tai yra pagal nuspėjamumą“, – sako psichoterapeutas.
D. Jakučionis priduria, kad DI nėra nei geras, nei blogas, ypač kalbant apie santykius, tačiau jį naudoti reikia su saiku.
„Jeigu naudojamas kritiškumas, tai labai gerai, ypač jei žmogus patiria didelį emocinį krūvį ir jis truputį atsitraukia, tada jis pasiima tą dirbtinį intelektą ir paklausia, ką man čia daryti“, – teigia psichoterapeutas.
Anot Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto antropologo V. C. de Muncko, meilė tarp žmonių yra akla, neracionali, o DI mąsto tik racionaliai.
„Galime įsimylėti dirbtinį intelektą, tačiau manau, kad tai spąstai, nes tikros meilės viena savybių yra ta, kad ji neracionali“, – teigia antropologas.
V. C. de Munckas taip pat kalba ir apie žmonių požiūrį į DI. Jo teigimu, kartais į jį žiūrima kaip į žmogų.
„supykstu ant DI, kai jis ko nors nedaro. Esu tikras, žinau, kad kiti žmonės taip daro, ir turi su juo pokalbius. (…) Galima lengvai priklausyti nuo jo ir galvoti apie jį kaip apie žmogų, bet jis nėra žmogus“, – sako antropologas.
Pasak jo, iliuzija, kad DI yra žmogus.
DI tikslas ir rizika: ką žino vartotojai?
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų mokslininko Manto Lukausko teigimu, roboto noras nėra patikti, tai yra jo mokymosi šalutinis efektas.
Anot jo, žmonės geriau vertina DI atsakymus, kurie labiau sutampa su naudotojo nuomone, net jeigu jie nėra dažnai objektyvūs.
„Todėl algoritmas matematiškai išmoksta, kad, norėdamas gauti aukštą įvertinimą, jis turi pritarti vartotojo prielaidoms, būti mandagus ir vengti konfliktų“, – teigia mokslininkas, pridurdamas, kad DI roboto tikslas – nuspėti kitą žodį.
M. Lukauskas kalba, kad DI intelekto modelius prieš jų paleidimą specialiai atakuoja savo dalyko ekspertai (nuo psichologų iki chemikų). Taip jie bando priversti DI elgtis įvairiais būdais: rasistiškai, neetiškai, pavojingai, kad paskui atrastos spragos būtų ištaisytos.
Tačiau mokslininkas priduria, kad jei žmogus naudojasi DI nemokama versija, jo duomenys gali būti naudojami modelio mokymui ir pašalinti jautrią informaciją būtų labai sudėtinga.
„Microsoft“ dirbtinio intelekto ekonomikos instituto duomenimis, praėjusių metų antrąjį pusmetį Lietuvoje dirbtinio intelekto įrankiais naudojosi 22,4 proc. Lietuvos gyventojų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.