Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo išsamiai aptarta anemija, dar žinoma kaip mažakraujystė. Ši klastinga liga, pasak gydytojų, dažnai nustatoma atsitiktinai, tiriant kitas sveikatos problemas, nors pasaulyje nuo jos kenčia apie 30 procentų gyventojų. Apie ligos atsiradimo priežastis, tyrimų metodus, gydymą ir asmeninę patirtį pasidalino specialistai bei vilnietė Irina Paškauskienė.
Pacientės patirtis: „Kai žinau, kokia liga diagnozuota, jaučiu ramybę“
Dviejų vaikų mama I. Paškauskienė pasidalino savo ilgamete patirtimi su mažakraujyste, kuri jai diagnozuojama jau ne pirmą kartą. Moters teigimu, ligą lengviau suvaldyti, kai ją pažįsti ir žinai, kaip su ja kovoti. „Dažna moteris yra linkusi prisigalvoti tam tikrų bėdų ar ligų dar prieš išsiaiškinant tikrąją problemą. Tačiau kai žinau, kokia liga yra diagnozuota ir kaip su ja reikia kovoti, jaučiu žymiai didesnį ramybės jausmą, sumažėjusį stresą bei įtampą“, – pasakojo I. Paškauskienė.
Gydytojai Irinai rekomendavo pakoreguoti mitybos planą ir vartoti specialius maisto papildus. Šiandien moteris džiaugiasi akivaizdžiu sveikatos pagerėjimu. „Kuomet mano savijauta pasitaisė, atsirado daugiau jėgų ir noro kažką nuveikti. Pagerėjus nuotaikai, norisi daugiau veiklos ir pramogų. Anksčiau, kai jaučiausi prastai, anksti eidavau miegoti, taip pat tekdavo atsisakyti įvairių malonių dalykų ir užsiėmimų“, – kalbėjo moteris.
Kas yra mažakraujystė ir kodėl ji klastinga?
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ direktorė medicinai, šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė paaiškino, kad anemija – tai organizmo sutrikimas, kai periferiniame kraujyje sumažėja eritrocitų, arba kitaip raudonųjų kraujo kūnelių, ir hemoglobino kiekis. „Kadangi pastarasis yra eritrocitų sudedamoji dalis, nešanti deguonį į audinius, šiam procesui sutrikus ar esant jų stokai, audiniai nebėra aprūpinami reikalingu deguonimi“, – pabrėžė gydytoja N. Sakalauskė.
Anemijos požymiai dažnai nėra ryškūs ir gali būti nepastebimi net ištisus metus, todėl liga neretai diagnozuojama atsitiktinai.
Specialistės teigimu, užsitęsusi ir negydoma mažakraujystė gali ne tik suprastinti gyvenimo kokybę, bet ir iššaukti rimtesnius susirgimus, ypač turintiems papildomų sveikatos rizikos veiksnių.
Simptomai ir rizikos grupės: kam reikėtų sunerimti?
Nors anemijos simptomai gali būti subtilūs, pajutus net menkiausius požymius, tokius kaip silpnumas, nuovargis, dusulys ar galūnių šalimas, reikėtų nedelsiant apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti periodinius tyrimus. Šeimos gydytoja N. Sakalauskė atskleidė, kad dažniausiai anemija nustatoma moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau yra ir dar viena ypatinga rizikos grupė – vaikai iki 5 metų.
„Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad anemija sergantiems vaikams padidėja rizika turėti emocinių, socialinių, kognityvinių bei intelektinių funkcijų sutrikimų“, – kalbėjo gydytoja. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko elgesio ar raidos sutrikimo požymius, pavyzdžiui, staigų kūno svorio pokytį, sumažėjusį apetitą ar raidos vėlavimą, ir nedelsiant ieškoti pagalbos.
Geležies trūkumas: pagrindinė priežastis ir mitybos ypatumai
Gydytoja N. Sakalauskė priminė, kad ši liga dažniausiai išsivysto dėl vieno mikroelemento – geležies – trūkumo. „Mažakraujystė atsiranda, kai organizmui pradeda trūkti atstatomųjų medžiagų – geležies. Norėdami įveikti šią ligą, turime gydyti jos priežastį ir pradėti laikytis specialios dietos“, – patarė specialistė.
Siekiant efektyviau pasisavinti geležį, rekomenduojama vartoti daugiau gyvulinės kilmės produktų, nepamirštant ir augalinės. Svarbu žinoti, kad iš gyvulinės kilmės produktų pasisavinama 25–30 procentų geležies, o iš augalinės – tik 1–2 procentus. Geležies įsisavinimą taip pat gerina vitaminas C, todėl patartina valgyti mėsą kartu su daržovėmis, kuriose gausu šio vitamino. Kita vertus, kalcis blogina geležies pasisavinimą, todėl geležies turinčių produktų geriau nevartoti kartu su pieno produktais. Mikroelemento atsargos gali išsekti ir dėl ilgalaikio streso, kuomet organizmas sunaudoja daugiau geležies nei įprastai. Todėl patartina vengti konfliktų ir stresinių situacijų, daugiau juoktis, užsiimti malonia veikla ir mėgautis gyvenimu.
Anemijos diagnostika: nuo paprasto kraujo tyrimo iki išsamesnės analizės
„Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja, medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė Eglė Marciuškienė pabrėžė, kad anemiją galima nustatyti atlikus paprastą ir neskausmingą kraujo tyrimą. „Šio tyrimo dėka mes pamatome kraujo ląstelių pakitimus arba kitaip – kraujo vaizdą. Šis paprastas, bet efektingas tyrimas padeda nustatyti anemiją, jei jūsų kraujo ląstelėse yra sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino kiekis“, – paaiškino gydytoja.
Tačiau norint identifikuoti ligos priežastis, reikia atlikti daugybę skirtingų tyrimų. Anemija atpažįstama per hematokrito tyrimą. Mikrocitinės mažakraujystės atveju sumažėja MCV, MCH ir MCHC rodikliai. Diagnozavus megalocitinę anemiją (didelių ląstelių mažakraujystę), šie rodikliai gali ženkliai padidėti arba išlikti normos ribose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad esant kitos priežasties mažakraujystei, rodikliai taip pat gali būti normos ribose. Paūmėjus anemijai, gali trūkti ne tik geležies, bet ir B12 vitamino bei folio rūgšties, o pacientai gali net negalėti normaliai vaikščioti ar stovėti.
MCV – hematologinis rodiklis, padedantis nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje. Padidėjęs MCV gali įspėti apie anemiją, kepenų ar skrandžio gleivinės pažeidimus. MCH rodiklis įvertina hemoglobino koncentraciją eritrocituose, o MCHC tyrimas parodo vidutinį hemoglobino kiekį tam tikrame eritrocitų tūryje. Tinkamam tyrimų rezultatų įvertinimui būtinos specialistų žinios ir patirtis.
Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, norint gauti tikslesnę ir išsamesnę kraujo tyrimų išklotinę, derėtų kreiptis ne tik į šeimos gydytoją, bet ir į laboratorijos medicinos specialistus. „Dažnai analizuodami bendrus kraujo ląstelių tyrimus šeimos gydytojai nepamato rimtesnių paciento ligų. Norėdami labiau įsigilinti į esančias problemas, pacientai turėtų kreiptis į laboratorijos medicinos gydytojus. Svarbu suvokti, kad atlikus daugiau tyrimų, laboratorijų gydytojai gebės nustatyti tikslesnius kraujo rodmenis ir pamatys geresnį kraujo vaizdą“, – apibendrino specialistė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.