Kraujo donavimas – tai neįkainojama dovana, kuri kasdien gelbsti šimtų žmonių gyvybes visame pasaulyje. Lietuvoje, Nacionalinio kraujo centro duomenimis, kraujo perpylimo kasdien prireikia keliems šimtams pacientų. Donorai, dažnai pasižymintys dideliu altruizmu, ne tik prisideda prie medicinos pažangos, bet ir patiria psichologinį pasitenkinimą, o kraujo davimas skatina kraujo ląstelių bei organizmo audinių atsinaujinimą. Tačiau, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė pabrėžia, kad rūpinantis kitais, būtina nepamiršti ir savęs.
Didžiausia grėsmė – geležies trūkumas
Dažniausia problema, su kuria susiduria nuolatiniai kraujo donorai, yra per mažas geležies kiekis kraujyje. Šis mikroelementas yra gyvybiškai svarbus hemoglobino gamybai, o jo trūkumas gali sukelti geležies stokos mažakraujystę. Simptomai, įspėjantys apie geležies trūkumą, gali būti įvairūs ir apgaulingi: nuovargis, mieguistumas, energijos stoka, oro trūkumas, galvos svaigimas, mirguliavimas akyse, svirduliavimas staiga atsistojus ar atsikėlus, šąlančios galūnės ir veido blyškumas.
„Dažnai aukojant kraują, gali pritrūkti geležies ir pradėti vystytis mažakraujystė, kuri ir sukelia minėtus simptomus. Pakanka pavartoti geležies papildų ir visi nemalonūs pojūčiai dingsta. Bėda ta, kad ne visi pacientai savo gydytojams ar net atėję į vaistinę pasisako, kad yra kraujo donorai – žinant šią informaciją, visi negalavimai išsprendžiami labai paprastai. Kraujo donorams taip pat gali trūkti ir folio rūgšties ar kitų medžiagų, tad reikėtų darytis nuolatinius kraujo tyrimus ir pagal tai stebėti savo būklę bei koreguoti vartojamus papildus ir jų dozes“, – atkreipia dėmesį R. Truncė.
Saugikliai donoro ir paciento gerovei
Kraujo donavimas griežtai reglamentuojamas, siekiant apsaugoti tiek donorą, tiek recipientą. Vyrai kraują duoti gali ne dažniau nei kas du mėnesius, o moterys – kas tris.
Taip pat keliami reikalavimai donoro organizmo būklei: vyrų hemoglobino kiekis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterų – 125 g/l. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg, o amžius – 18–65 metai.
„Kraujo donorystė neatliekama tik panorėjus pacientui – kaskart yra padaromi išsamūs kraujo tyrimai ir tik atitikus visiems rodikliams, galima tapti donoru. Vienos donacijos metu iš žmogaus paimama 450 ml kraujo, kai organizme jo įprastai cirkuliuoja apie 5 litrus, todėl tai yra visiškai saugu. Sukurta daug saugiklių norint apsaugoti tiek donorą, tiek pacientą“, – pažymi R. Truncė.
Rekomendacijos prieš ir po donavimo
Norint užtikrinti sklandžią donacijos eigą ir savo gerą savijautą, prieš atvykstant duoti kraujo, patariama būti pailsėjusiems, pavalgiusiems ir išgėrusiems pakankamai skysčių. Po kraujo donavimo ypač svarbu atkurti organizmo jėgas. Reikėtų valgyti lengvą visavertį maistą, kuriame gausu geležies. Vaistininkė pataria rinktis tamsiai žalios spalvos lapines daržoves, grikius, pupeles bei tamsiai raudoną mėsą. „Reikėtų suvartoti šiek tiek didesnį kiekį skysčių nei įprastai, o dieną po kraujo donavimo – papildomai pailsėti, nesportuoti ir nedirbti sunkių fizinių darbų“, – rekomenduoja ji.
Kada susilaikyti nuo kraujo davimo?
Yra tam tikros situacijos ir sveikatos būklės, kada kraujo donavimas negalimas. Kraujo donorais negali būti sergantys infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, sifilis, hepatitas B ir C. Taip pat kraujo duoti negalima, jei žmogus ką tik sirgo įprastomis infekcinėmis ligomis (peršalimu, gripu) ar herpes virusu – pasveikus, dar bent dvi savaites reikėtų susilaikyti nuo kraujo donavimo.
„Jauniems kraujo donorams aktualiausias klausimas dėl naujai padarytų tatuiruočių ar ką tik įvertų auskarų – norint duoti kraujo, po šių procedūrų turi praeiti mažiausiai 4 mėnesiai. Kraujo aukoti taip pat negalima sergant lėtinėmis ligomis ir vartojant tam tikrus medikamentus, todėl būtina apie tai informuoti medikus“, – teigia R. Truncė.
Kraujo poreikis išlieka nuolatinis
Kraujo perpylimas yra nepakeičiamas šiuolaikinėje medicinoje. Be jo medikai neturėtų galimybės atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Kraujas ypač aktualus ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, jo prireikia ir gimdyvėms. „Nepamirškime, kad kraujas ypatingai reikalingas pacientams, sergantiems kraujo ligomis ir kraujo vėžiu, kai organizmas pats nepagamina reikiamų kraujo ląstelių ir pacientas gali išgyventi tik dėl kraujo perpylimo. Todėl kraujo poreikis išlieka ištisus metus“, – akcentuoja vaistininkė. Donorų pagalba yra gyvybiškai svarbi, o atidus požiūris į savo sveikatą leidžia jiems ir toliau tęsti šią kilnią misiją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.