Dantų griežimas, mediciniškai žinomas kaip bruksizmas, yra dažnas ir dažnai nepastebimas kramtymo sistemos sutrikimas, galintis sukelti įvairias sveikatos problemas. Lietuvoje šis reiškinys, pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, priskiriamas psichiatrinių sutrikimų skilčiai. Nors daugelis mano, kad dantų griežimas yra tik nedidelė problema, ji gali peraugti į rimtus smilkinio apatinio žandikaulio sąnario veiklos sutrikimus, paveikiančius ne tik dantis, bet ir visą kramtymo aparatą bei bendrą savijautą. Šis straipsnis padės geriau suprasti bruksizmą, jo priežastis, pasekmes ir ryšį su nerimu bei stresu.
Kas yra bruksizmas?
Bruksizmas apibūdinamas kaip pasikartojantis kramtymo raumenų veiklos sutrikimas, kuriam būdingas dantų sukandimas arba trynimas, taip pat apatinio žandikaulio padėties užfiksavimas ar stūmimas be dantų kontakto. Tai reiškia, kad bruksizmas gali pasireikšti ne tik dantimis griežiantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie neturi dantų – tokiu atveju pasireiškia tik raumenų įtampa ir žandikaulio sąnario disfunkcija. Odontologai bruksizmą apibrėžia kaip kramtymo sistemą aptarnaujančių raumenų sutrikimą, o jo pasekmės gali paveikti dantis, periodontą (dantį supantys audiniai), žandikaulio kaulą, pačius raumenis ir žandikaulio sąnarius.
Bruksizmo kilmė: ar tai šiuolaikinė problema?
Dantų griežimas – tai tikrai ne šiuolaikinis reiškinys. Jo užuominų randama net Biblijoje, kur raudojimas ir dantų griežimas aprašomas įvairiuose kontekstuose. Graikų kalboje dantų griežimas buvo žinomas kaip „bruksmos“. Lietuvių liaudies patarlės, pavyzdžiui, „Griežiu dantį ant kaimyno“, taip pat liudija apie ilgametį šio reiškinio atpažinimą visuomenėje. Moksliniai tyrimai rodo, kad bruksizmo požymių turi visi žinduoliai. Anksčiau atlikti tyrimai netgi parodė, kad gyvūnai, kuriems buvo atkirsta centrinė nervų sistema, ir toliau grieždavo dantimis. Tai leidžia manyti, kad bruksizmas pirmiausia yra susijęs ne su pačiais dantimis, o su raumenimis, kuriuos valdo smegenys. Tai yra sudėtinga, neurologinė ir raumenų veiklos problema.
Bruksizmo formos ir pasekmės: nuo nekaltų iki rimtų sutrikimų
Bruksizmas pasireiškia įvairiomis formomis: nuo be pasekmių, kai griežimas dantimis vyksta retai ir nesukelia neigiamo organizmo atsako, iki sunkiai valdomų pasekmių, kai reikalinga specialistų pagalba. Svarbu pabrėžti, kad ilgainiui nediagnozuotas ir negydomas bruksizmas gali sukelti rimtus pažeidimus: dantų nudilimą, lūžius, dantenų recesiją, žandikaulio skausmus, galvos skausmus, ausų užgulimą, miego sutrikimus ir netgi bendrą nuovargį.
Kaip diagnozuojamas bruksizmas ir kokia jo sąsaja su nerimu?
Kasdienėje praktikoje bruksizmo diagnozei nereikia sudėtingų specialių tyrimų. Odontologas arba šeimos gydytojas gali atpažinti tam tikrus bruksizmo požymius burnoje, pavyzdžiui, dantų nudilimą, įspaudus liežuvyje ar skruostų gleivinėje. Tačiau moksliniais tyrimais grindžiami ištyrimai yra įmanomi – miego klinikose, pasitelkiant specialius aparatus, stebima smegenų, kramtymo raumenų ir net širdies veikla. Šie ištyrimai, kuriuos dažniausiai atlieka neurologai, pasitelkiami tada, kai įprastos priemonės nepadeda.
Diagnozuojant bruksizmą, gydytojas dažnai teiraujasi apie paciento miego kokybę, poilsį ir bendrą savijautą. Šiuolaikiniai tyrimai vis labiau pabrėžia stiprų bruksizmo ryšį su nerimo sutrikimais ir stresu. Miego sutrikimai, dažnai susiję su nerimu, neretai tampa ir dantų griežimo priežastimi. Pastebima, kad nerimo paplitimas didėja visame pasaulyje, o tai, tikėtina, lemia ir bruksizmo atvejų augimą. Gyvenant šiuolaikinėje gerovės valstybėje, paradoksalu, tampa vis sunkiau suvaldyti patiriamą stresą, kuris tiesiogiai veikia kramtymo raumenų aktyvumą miego metu ir ne tik.
Jei įtariate, kad jums pasireiškia bruksizmas, svarbu laiku kreiptis į specialistą. Nors pirmasis žingsnis galėtų būti šeimos gydytojas, Lietuvoje dažniausiai kreipiamasi tiesiai į odontologą. Su juo galima aptarti ne tik dantų būklę, bet ir nerimo veiksnius, galinčius prisidėti prie šio sutrikimo. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas padės išvengti rimtų sveikatos problemų ir pagerins gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.