VUL Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas, profesorius Tomas Poškus, pristato esminę informaciją apie storosios žarnos vėžį – ligą, kurią, pasak specialisto, iš tiesų galima išvengti. Nors šios ligos diagnozių skaičius auga, o amžiaus riba mažėja, ankstyvas atpažinimas ir profilaktika yra gyvybiškai svarbūs.
Ar storosios žarnos vėžio galima išvengti?
Profesorius Tomas Poškus pabrėžia, kad storosios žarnos vėžys yra viena iš tų ligų, kurių iš tiesų galima išvengti. Ši liga vystosi gana lėtai, dažnai per daugelį mėnesių, metų ar net dešimtmečių, kol viena ląstelė per polipą pavirsta piktybiniu naviku. Ankstyva diagnostika, ypač ikivėžinių polipų aptikimas ir pašalinimas, leidžia sustabdyti ligą dar prieš jai pasireiškiant. Tai reiškia, kad žmogus gali pasveikti dar net nesusirgęs, efektyviai užkertant kelią vėžio atsiradimui.
Pagrindinės storosios žarnos vėžio priežastys
Nors konkrečios priežastys, kodėl tam tikram žmogui išsivysto storosios žarnos vėžys, nėra visiškai aiškios, profesorius išskiria dvi pagrindines rizikos veiksnių grupes. Labai nedidelė dalis atvejų susijusi su paveldimais sindromais. Dažniausiai pasitaiko vadinamasis sporadinis, arba atsitiktinis, vėžys, kurį lemia gyvenimo eigoje sukauptos genetinės mutacijos. Jos gali būti nulemtos įvairių veiksnių: mitybos įpročių, žarnyno mikrofloros, alkoholio vartojimo, rūkymo ar aplinkos spinduliuotės. Kitas svarbus aspektas – paveldimas genetinis polinkis, kai šeimoje jau yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų. Manoma, kad tiek įgytos genetinės mutacijos, tiek paveldimas polinkis po lygiai prisideda prie ligos atsiradimo.
Storosios žarnos vėžio simptomai: į ką atkreipti dėmesį?
Ankstyvų storosios žarnos vėžio simptomų atpažinimas yra gyvybiškai svarbus. Vienas pagrindinių perspėjančių ženklų yra staigūs ir be aiškios priežasties atsiradę tuštinimosi pokyčiai.
Tai gali pasireikšti per mėnesį ar du, kai išmatos tampa nevienodos konsistencijos, padažnėja tuštinimasis, viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu. Taip pat nerimą turėtų kelti pilvo pūtimas, raižymas ar gurguliavimas. Ypač svarbus ir aiškus simptomas yra kraujas išmatose. Jei kraujas nėra šviesiai raudonas, o atrodo lyg sukrešėjęs ar susimaišęs su išmatomis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa
Asmenims, kurių pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo storosios žarnos vėžiu, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis 10 metų anksčiau nei giminaičiui buvo nustatyta liga. Pavyzdžiui, jei tėvui vėžys buvo diagnozuotas 50-ies, vaikui reikėtų pradėti tyrimus nuo 40-ies metų, net jei nejaučiama jokių simptomų. Bendrai populiacijai, storosios žarnos vėžio rizika didėja su amžiumi, todėl visiems vyresniems nei 50 metų asmenims patariama kreiptis į šeimos gydytoją. Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa, apimanti neskausmingą išmatų tyrimą, leidžiantį aptikti kraujo pėdsakus. Apie 90 proc. atvejų tyrimas būna neigiamas, tuomet jį pakartoti reikia kas dvejus metus.
Kolonoskopija: svarbus žingsnis prevencijoje
Jei pirminis išmatų tyrimas parodo kraujo pėdsakus, atliekama kolonoskopija – procedūra, kurios metu storoji žarna apžiūrima iš vidaus. Daugeliu atvejų ji atliekama taikant nejautrą, tad pacientas jaučia minimalų diskomfortą – tik dūrio į veną jausmą. Tyrimo metu aptikus pakitimų ar polipų, paimami audinių mėginiai ištirti, o polipai dažniausiai iškart pašalinami. Tai yra ne tik efektyvus diagnostikos, bet ir prevencijos metodas, leidžiantis sustabdyti vėžio vystymąsi dar jam neįsivysčius. Svarbu žinoti, kad visos storosios žarnos vėžio profilaktinės programos dalys, įskaitant išmatų tyrimą, kolonoskopiją ir net patologinių mėginių ištyrimą, yra nemokamos ir visiškai kompensuojamos Ligonių kasų. Didžioji dalis kolonoskopijų Lietuvoje atliekamos taikant nejautrą, siekiant maksimalaus paciento komforto. Nors ne visose gydymo įstaigose nejautra taikoma visuomet, profesorius Poškus skatina pacientus teirautis apie galimybę atlikti tyrimą su nejautra ir ragina gydytojus užtikrinti šią paslaugą. Tyrimo be skausmo patirtis didina tikimybę, kad pacientas ir ateityje reguliariai tikrinsis, bei paskatins tą daryti ir savo artimuosius.
Vėžio plitimas tarp jaunų žmonių ir ateities tendencijos
Nerimą kelia prognozės, kad iki 2030 metų storosios žarnos vėžys gali tapti dažniausia jaunų žmonių mirties priežastimi. Šios ligos atvejų daugėjimas stebimas visame pasaulyje, visose amžiaus grupėse, ir siejamas su vakarietišku gyvenimo būdu: didėjančiu kūno svoriu ir tam tikrais mitybos įpročiais. Anksčiau vėžys dažniau pasireikšdavo vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dabar susirgusių keturiasdešimtmečių skaičius auga. Jungtinės Amerikos Valstijos jau pakeitė savo patikros programas, ragindamos žmones tikrintis nuo 40 metų, ir tikėtina, kad panaši tendencija ilgainiui pasieks ir Lietuvą. Profesorius pabrėžia, kad prevencija ir ankstyva diagnostika yra efektyviausi būdai kovoti su šia klastinga liga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.