Nors apie cholesterolį kalbama daug, egzistuoja specifinė jo forma, kurią ne visi žino, tačiau ji gali būti itin pavojinga. Gydytojai įspėja apie lipoproteiną A (Lp(a)) – genetiškai nulemtą cholesterolio darinį, didinantį širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) bei insulto riziką, net ir jauname amžiuje. Ankstyva diagnostika gali tapti gyvybės gelbėtoja.
Kas yra lipoproteinas A ir kodėl jis pavojingas?
Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pabrėžia, kad lipoproteinas A yra vienas svarbių žymenų, rodančių padidėjusią ŠKL riziką. Tai yra savita mažo tankio cholesterolio forma, išsiskirianti savo struktūra.
„Lipoproteinai yra junginiai, sudaryti iš riebalų ir baltymų, kurių paskirtis – pernešti riebalus (taip pat vadinamus lipidais) kraujyje. Iš kitų mažo tankio lipoproteinų Lp(a) išsiskiria tuo, kad prie jo paviršiaus prijungti du baltymai – apolipoproteinas B100 (ApoB100) ir apolipoproteinas(a) (Apo(a)). Būtent tokia struktūra suteikia Lp(a) specifinių savybių, dėl kurių jis gali prisidėti prie didesnės ŠKL rizikos. Kai šio lipoproteino kiekis yra aukštas, jis gali kauptis ant arterijų sienelių, sukelti jų siaurėjimą ir užsikimšimą bei padidinti širdies ligų ar insulto riziką, ypač jauname amžiuje“, – dėsto gydytoja.
Genetika ir ankstyvoji diagnostika: Kodėl svarbu tirtis net vaikams?
Mokslininkų duomenimis, apie 1 iš 5 žmonių visame pasaulyje turi padidėjusį Lp(a) kiekį kraujyje, o jo lygis apie 90 proc. atvejų yra genetiškai nulemtas. Dėl to Lp(a) kiekiui esminės įtakos amžius, lytis ir kūno masės indeksas (KMI) neturi, o jo koncentracija visą gyvenimą žmogaus kraujyje išlieka stabili. Tai reiškia, kad Lp(a) tyrimas yra vertingas bet kuriame amžiuje.
Gydytoja E. Marciuškienė teigia, kad Lp(a) tyrimas gali būti ypač naudingas vaikams. Nustačius didelę ŠKL riziką ankstyvame amžiuje, būtų galima nedelsiant imtis prevencinių priemonių ir užkirsti kelią ateities sveikatos problemoms.
Iššūkiai valdant Lp(a) ir prevencijos svarba
Nors Lp(a) kiekis organizme išlieka gana stabilus visą gyvenimą ir gyvenimo būdo pokyčiai (pavyzdžiui, dieta ar fiziniai pratimai) jam turi tik nedidelę įtaką, tai nereiškia, kad esame bejėgiai.
„Taigi, nors šiuo metu ir nėra patvirtintų specifinių gydymo būdų (manoma, kad dvejų metų bėgyje galėtų atsirasti), kurie galėtų sumažinti būtent Lp(a) kiekį, tačiau pagrindinį dėmesį būtina skirti kitiems ŠKL rizikos veiksniams valdyti, tokiems kaip MTL-C (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, vadinamasis „blogasis“ cholesterolis), gliukozės ir kraujospūdžio kontrolei bei sveiko gyvenimo būdo palaikymui“, – aiškina E. Marciuškienė.
Kam rekomenduojamas Lp(a) tyrimas?
Atsižvelgiant į tai, kad padidėjęs Lp(a) kiekis yra susijęs su didesne ŠKL rizika, Lp(a) tyrimas turėtų būti įtrauktas į pradinį kraujo lipidų ištyrimą suaugusiesiems. Ankstyvas šio lipoproteino kiekio nustatymas padeda įvertinti paciento riziką ir pritaikyti tinkamas prevencines priemones.
Gydytoja taip pat pabrėžia:
- „Lp(a) tyrimas taip pat rekomenduojamas esant šeiminei hipercholesterolemijai (paveldimai būklei, dėl kurios kraujyje būna aukštas „blogojo“ cholesterolio lygis), jei šeimoje buvo atvejų, kai Lp(a) buvo labai padidėjęs arba jei asmuo arba jo šeimos nariai sirgo ŠKL.“
- „Kadangi Lp(a) kiekis daugiausia priklauso nuo genetikos, svarbu informuoti artimiausius giminaičius apie galimą riziką ir atlikti reguliarias patikras. Ankstyva diagnostika ir prevencija gali padėti sumažinti širdies ligų ir kitų susijusių problemų riziką“, – pataria gydytoja.
Nepamirškite, kad žinojimas yra pirmas žingsnis link sveikesnio gyvenimo. Pasidomėkite Lp(a) tyrimu ir imkitės atsakingų veiksmų dėl savo ir artimųjų širdies sveikatos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.