Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jau daugelį metų išlieka viena pagrindinių grėsmių Lietuvos gyventojų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Nors statistika vis dar kelia nerimą, pastaruoju metu pastebimi teigiami pokyčiai. Anot buvusios Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės, šį progresą lėmė dvi esminės priežastys.
Pirmiausia, nuo 2016 metų gerokai pagerėjo cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų kompensacijos tvarka, padariusi šiuos gyvybiškai svarbius medikamentus prieinamesnius didesniam žmonių skaičiui. Antra, nuo 2023 metų gegužės 1 dienos įsigaliojo atnaujinta ŠKL prevencijos programa, kurios rezultatai jau dabar duoda vilčių.
Efektyvesnė prevencijos programa: kas keičiasi?
Vienas svarbiausių atnaujintos ŠKL prevencijos programos elementų – suvienodintas dalyvių amžiaus cenzas. Anksčiau programa buvo orientuota į skirtingas vyrų (40–54 metų) ir moterų (50–64 metų) amžiaus grupes. Dabar prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti visi kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų. Šis pokytis leidžia ankščiau identifikuoti rizikos veiksnius ir laiku imtis reikiamų veiksmų, nepriklausomai nuo lyties.
„Programos esmė – koreguoti nustatytus rizikos veiksnius, siekiant atitolinti kardiovaskulines ligas arba visiškai išvengti jų išsivystymo ateityje. Dabar, kai pagerėjo programos vykdymo sąlygos, matomas išties didelis postūmis į teigiamą pusę, kurį, žinoma, lemia sistemingas ilgametis darbas. Dėl to reikėtų pagirti Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą bei Lietuvos kardiologų draugiją už jų indėlį tobulinant, modifikuojant ir modernizuojant ŠKL prevencijos programą, taip pat padėkoti visiems šeimos gydytojams bei kardiologams, kurie įtraukia, ugdo pacientus, sudaro prevencijos priemonių planus ir taip prisideda prie gerosios statistikos“, – pabrėžia profesorė J. Čelutkienė.
Šie pokyčiai rodo aiškų įsipareigojimą gerinti visuomenės sveikatą ir sumažinti mirtingumą nuo ligų, kurias dažnai galima kontroliuoti tinkamai pasirinkus prevencijos strategiją ir gyvenimo būdą.
Lietuvos iššūkis: kodėl vis dar pirmaujame pagal mirtingumą nuo ŠKL?
Nepaisant pastebimų teigiamų pokyčių, statistika rodo, kad Lietuva vis dar susiduria su rimtais iššūkiais. Remiantis Higienos instituto 2023 metų duomenimis, per metus nuo išeminių širdies ligų ir insulto mirusių darbingo amžiaus vyrų sumažėjo 211, moterų – 86. Nors pastaraisiais mėnesiais taip pat fiksuojami mažėjantys skaičiai (nuo 1129 mirčių sausį iki 902 kovo mėnesį dėl išeminių širdies ligų), profesorė J. Čelutkienė atkreipia dėmesį, jog tai iš dalies lemia ir kraujagyslių ligoms būdingas sezoniškumas – šiltuoju metų laiku mirčių paprastai būna mažiau nei šaltuoju.
Vis dėlto, kraujotakos sistemos ligos ir toliau išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. 2023 metais jos sudarė net 52,1 proc. visų mirčių. Nerimą kelia tai, kad Europos Sąjungos kontekste, nors ir turėdama vieną didžiausių gydytojų bei ligoninių lovų skaičių tūkstančiui gyventojų, Lietuva pagal mirtingumą nuo ŠKL išlieka tarp lyderių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje širdies ir kraujagyslių ligos lemia tik apie 30 proc. visų mirčių, o pagrindine priežastimi tampa onkologinės ligos.
„Šiose šalyse pirmauja onkologinės ligos, kurias nuspėti kur kas sunkiau negu kraujotakos sistemos ligas. Jų dažnu atveju galime išvengti pasirinkę tinkamą prevenciją, nes ŠKL turi aiškius rizikos veiksnius ir mokslinius įrodymus, kaip išvengti infarktų, insultų ir ankstyvų mirčių“, – aiškina prof. J. Čelutkienė. Ji pabrėžia, kad Lietuvai reikėtų susitelkti į rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis ir nutukimas, stebėseną ir mažinimą rizikos grupėje esantiems asmenims. Deja, šiuo metu trūksta efektyvių monitoringo priemonių, nors šie rodikliai yra kritiškai svarbūs sėkmingai kovai su ŠKL.
Prevencijos svarba: kada ir kodėl kreiptis į gydytoją?
Efektyviausia kova su širdies ir kraujagyslių ligomis prasideda nuo prevencijos. Jau sulaukus 40 metų būtina aktyviai domėtis savo sveikata ir reguliariai stebėti kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje. Pagrindiniai sveikos širdies priešai yra nutukimas, aukštas kraujo spaudimas, stresas, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Šių rizikos veiksnių valdymas per subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir streso mažinimą gali reikšmingai sumažinti ŠKL riziką.
Svarbu atminti, kad vien tik gyvenimo būdo pokyčiai ne visada yra pakankami. Jeigu cholesterolio kiekis kraujyje viršija normas, dažnai prireikia ir medikamentinio gydymo. Statinai yra vieni saugiausių ir efektyviausių kardiologinių vaistų, kurie mažina cholesterolio kiekį ir padeda išvengti kraujotakos sistemos ligų. Jų teigiamas poveikis gyvenimo trukmei ir minimalus šalutinis poveikis, palyginti su kitais medikamentais, pabrėžia jų svarbą gydymo procese.
Profesorė J. Čelutkienė primygtinai rekomenduoja kiekvienam 40–60 metų amžiaus gyventojui nedelsti ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kad sudalyvautų nemokamoje ŠKL prevencijos programoje. Tai – tiesiausias kelias į ankstyvą rizikos veiksnių nustatymą ir tinkamų prevencijos priemonių taikymą.
„Jos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks tokius tyrimus, kaip lipidograma, elektrokardiograma, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją kraujyje. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinta paciento rizika sirgti ŠKL, nuo kurios priklausys paciento dalyvavimo programoje planas. Tai, mano nuomone, yra efektyviausias patarimas, kurį galiu duoti žmonėms, norintiems išvengti infarktų, insultų ir ankstyvos mirties“, – apibendrina profesorė, kviesdama visus atsakingai rūpintis savo širdies sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.