Kava, arbata, energetiniai gėrimai – kofeinas yra neatsiejama daugelio kasdienio gyvenimo dalis. Jis žinomas dėl gebėjimo suteikti energijos ir pagerinti budrumą, tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimus dėl jo poveikio sveikatai. Naujausi tyrimai atskleidžia kofeino vartojimo niuansus, kurie gali daryti įtaką mūsų širdies veiklai ir bendrai gerovei. Kada šis populiarus stimuliatorius tampa sąjungininku, o kada – potencialia grėsme?
Kofeino vartojimas: kada nauda virsta rizika?
Naujausias tyrimas, pristatytas Indijoje, atskleidžia, kad dideli kofeino kiekiai gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Tyrimo vadovė Nency Kagathara aiškina: „Reguliarus kofeino vartojimas gali sutrikdyti parasimpatinę [nervų] sistemą ir sukelti padidėjusį kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.“
Mokslininkų komanda atliko tyrimą su 92 sveikais suaugusiaisiais, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 45 metų. Dalyvių kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis buvo matuojami po trijų minučių žingsniavimo testo. Nustatyta, kad beveik 20 procentų tyrimo dalyvių kasdien suvartodavo daugiau nei 400 mg kofeino. Tai apytiksliai atitinka keturis kavos puodelius, dešimt skardinių gazuoto gaiviojo gėrimo arba du energetinius gėrimus.
Tyrimo duomenys parodė, kad nuolatinis kasdienis tokio kofeino kiekio vartojimas ilgainiui didina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Ypač reikšmingi pokyčiai buvo stebimi tarp tų, kurie suvartodavo daugiau nei 600 mg kofeino per dieną – jų širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis po fizinio krūvio buvo žymiai didesni.
N. Kagathara pabrėžia galimą ilgalaikę riziką: „Dėl savo poveikio autonominei nervų sistemai, reguliarus kofeino vartojimas gali padidinti hipertenzijos bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką net ir sveikiems žmonėms. Geresnis supratimas apie šias rizikas yra gyvybiškai svarbus siekiant pagerinti visų mūsų širdies sveikatą.“ Nustatyta, kad didžiausią kofeino kiekį suvartoja miestuose gyvenančios moterys, einančios vadovaujančias pareigas.
Nors Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija teigia, kad 400 mg kofeino per dieną „paprastai nėra susiję su pavojingu, neigiamu poveikiu“, pripažįstama, kad kai kurie žmonės yra jautresni kofeinui ir jį metabolizuoja skirtingu greičiu.
Kofeino nauda: nuo medžiagų apykaitos iki diabeto prevencijos
Vis dėlto, kofeinas turi ir teigiamą pusę. Kaip teigia dr. Katarina Kos, diabeto ir nutukimo lektorė, kofeinas gali padėti sumažinti nutukimo ir II tipo diabeto riziką. Anksčiau paskelbti tyrimai rodo, kad kasdien išgeriami 3–5 puodeliai kavos, kurioje yra 70–150 mg kofeino, yra susiję su mažesne II tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Mokslininkai nustatė, kad beveik pusę II tipo diabeto rizikos sumažėjimo lėmė sumažėjęs svoris. Kofeinas žinomas dėl gebėjimo skatinti medžiagų apykaitą, didinti riebalų deginimą ir mažinti apetitą. Apskaičiuota, kad suvartojant 100 mg kofeino per dieną, energijos sąnaudos padidėja maždaug 100 kalorijų.
Sveikatos pusiausvyra: kaip vartoti kofeiną atsakingai?
Atsižvelgiant į šiuos dvejopus kofeino poveikius, svarbu rasti pusiausvyrą. Nors vidutinis kofeino vartojimas gali turėti naudos medžiagų apykaitai ir sumažinti tam tikrų ligų riziką, per dideli kiekiai kelia grėsmę širdies ir kraujagyslių sistemai. Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai, todėl svarbu stebėti savo savijautą ir, esant abejonėms, konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais. Atsakingas požiūris į kofeino vartojimą padės mėgautis jo teikiamais privalumais, išvengiant galimos žalos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.