Daugelis iš mūsų patiria tą pažįstamą jausmą: ką tik pavalgėme sočius pietus ar vakarienę, tačiau mintys vis sukasi apie kažką saldaus. Kodėl net ir sotūs jaučiame nenumaldomą potraukį desertui? Anot ekspertų, šios pagundos priežastys gali būti įvairios – nuo mitybos disbalanso iki sudėtingų cheminių procesų smegenyse.
Hormoniniai pokyčiai ir mitybos disbalansas
Alkio ir sotumo jausmas yra glaudžiai susijęs su hormonais grelinu ir leptinu, kurie siunčia signalus smegenims, nurodydami, kada pradėti ar baigti valgyti. Vis dėlto, stiprus maisto troškimas gali šiuos signalus nustelbti. Dietologės Rachael Richardson teigimu, dėl to gali būti kaltos ir tam tikros dietos. Pavyzdžiui, laikantis ketogeninės dietos drastiškai apribojami angliavandeniai. Jų trūkumas organizme gali paskatinti stiprų saldumynų troškimą, nes smegenims trūksta greitos energijos šaltinio.
„Žmonės, besilaikantys keto dietos, gali norėti kažko saldaus, kad patenkintų šios maistinės medžiagos poreikį“, – sakė ji.
Negaunant pakankamai angliavandenių, gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje, o tai savo ruožtu išaugina potraukį saldiems užkandžiams. Be to, jei iškart po vakarienės griebiamės saldumynų, tai gali reikšti ir vitaminų bei mineralų, tokių kaip cinkas, geležis, kalcis ir magnis, trūkumą. Pavyzdžiui, magnis padeda reguliuoti insulino gamybą, kuris palaiko pastovų cukraus kiekį kraujyje. Kuomet magnio trūksta, cukraus lygis gali svyruoti, sukeldamas nenumaldomą desertų troškimą.
Psichologinės ir elgesio priežastys
Dar viena priežastis, kodėl pavalgius gali kilti saldumynų noras, yra specifinis sensorinis sotumas (SSS), dar žinomas kaip „desertinis skrandis“. SSS pasireiškia, kai valgyti konkretų maistą tampa mažiau malonu, nes jaučiamės sotūs ir net patiriame diskomfortą. Tačiau kitokio maisto, ypač to, su kuriuo susiduriame ne taip dažnai (pavyzdžiui, saldainių ar pyragaičių), valgymas mums su sotumo jausmu taip nesiejamas, todėl labiau tikėtina, kad norėsime jo valgyti daugiau.
Saldumynų po valgio taip pat galime trokšti dėl to, kad nuo jų smegenyse išsiskiria geresnę savijautą lemiančių cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas ir dopaminas. Saldus maistas aktyvina smegenų atlygio sistemą, dėl ko neuronai išskiria dopamino antplūdį. Tai rodo smegenims, kad patirtis buvo teigiama, o tai savo ruožtu skatina tokį elgesį.
„Kai kurios smegenų cheminės medžiagos, pavyzdžiui, serotoninas, yra susijusios su nuotaika. Saldumynai gali paskatinti serotonino išsiskyrimą, todėl jaučiatės laimingesni ir labiau atsipalaidavę“, – sakė Kalifornijos Los Robleso regioninės ligoninės dietologė Allyson Brigham. „Tai gali paaiškinti, kodėl žmonės griebiasi saldumynų kaip atlygio ar paguodos dienos pabaigoje“, – pridūrė ji.
Reguliariai vartojant cukrų dienos pabaigoje, smegenys gali išvystyti jam toleranciją. Ilgainiui gali prireikti vis daugiau saldumynų, kad išsiskirtų toks pat dopamino ir serotonino kiekis. „Laikui bėgant, valgymas ko nors saldaus po vakarienės gali tapti įprastu elgesiu. Jūsų smegenys formuoja asociacijas, o jūsų kūnas pradeda tikėtis, kad šis saldus skanėstas yra jūsų vakaro rutinos dalis“, – tvirtino dietologė A. Brigham.
Desertų troškimą gali sukelti ir stresas bei emociniai išgyvenimai, mat padidėjęs serotonino kiekis gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimo ar depresijos jausmus.
Kaip valdyti potraukį saldumynams?
Numalšinti šiuos potraukius galėtų padėti mitybos įvairovė ir sąmoningas pasirinkimas. „Įsitikinkite, kad jūsų vakarienė turi baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų balansą. Taip padidinsite sotumo jausmą ir sumažinsite saldumynų potraukį po valgio“, – aiškino ekspertė.
Ji rekomendavo saldainius ar ledus iškeisti į saldžius vaisius, pavyzdžiui, uogas, sumaišytas su graikišku jogurtu ar migdolų sviestu. Šiuose maisto produktuose yra natūralaus cukraus, tačiau juose taip pat gausu baltymų ir skaidulų, dėl kurių sotūs jausimės ilgiau ir išvengsime staigių cukraus kiekio svyravimų kraujyje.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




