Gudriai užmaskuoti pavojai: kodėl kai kurie patarimai kelia riziką?
Internetinėje erdvėje gausu įvairių sveikatos patarimų, tačiau ne visi jie yra saugūs ar efektyvūs. Vaistininkė Kristina Šnirpūnienė perspėja, kad dalis sklandančių patarimų, nors ir turi logišką paaiškinimą, dėl medicininių žinių trūkumo gali būti kenksmingi.
„Pavyzdžiui, galima rasti patarimų į skaudančią ausį įsipilti šaukštelį pašildyto garstyčių aliejaus su gvazdikėliais. Garstyčios išties turi antiseptinių savybių, tačiau jose esantys eteriniai aliejai stipriai sudirgins ausies gleivinę ir dėl to skausmas tik paūmės. Be to, stiprus ausies skausmas yra uždegimo požymis, jį dažnai sukelia bakterijos, todėl ir gydymui skiriami geriami antibiotikai“, – komentuoja K. Šnirpūnienė.
Neteisinga diagnozė ir pavojinga savigyda: grybelio ir karpų pavyzdžiai
Vaistininkė prisimena pacientės klausimą dėl kojų nagų grybelio gydymo. Kai vaistininkai pasiūlė specialius vaistinius nagų lakus ir paaiškino, kad gydymas gali užtrukti pusę metų bei pareikalauti kreiptis į šeimos gydytoją dėl geriamųjų priešgrybelinių vaistų ir avalynės dezinfekcijos, moteris nusivylė.
„Moteris buvo nusivylusi ilga būsimo gydymo trukme ir kaina, todėl sakė geriau išbandysianti internete perskaitytą patarimą tepti nagus jodo tirpalu. Tačiau nagų grybelio sporos yra nago guolyje ir todėl sunkiai pasiekiamos, o jodo tirpalas geriausiu atveju neleistų grybeliui plisti, bet jo neišgydytų“, – pasakoja K. Šnirpūnienė.
Kitas dažnas atvejis – karpų gydymas. Vaistininkė Giedrė Stankevičiūtė teigia, kad internete matytas patarimas, jog karpą galima pašalinti užklijavus ant jos lipnios juostos ir palaikius savaitę, neturi jokio pagrindo. Kur kas efektyvesnės yra specialios priemonės karpų šalinimui arba, šiltuoju metų laiku, ugniažolių sultys, kuriomis karpą reikia tepti kelis kartus per dieną. Ugniažolės yra viena efektyviausių natūralių priemonių karpoms naikinti.
Specialistų raginimas: tikrinkite patarimų autorius
Prieš išbandant bet kokį internete rastą patarimą, K. Šnirpūnienė pataria pasidomėti jo autoriumi. Jei tai eilinis skaitytojas arba straipsnis verstas iš neaiškaus šaltinio, geriau nerizikuoti savo sveikata ir neeksperimentuoti. Tačiau jei patarimą teikia Lietuvoje žinomas vaistininkas, gydytojas ar kitas medicininį išsilavinimą turintis specialistas – tuomet galima pabandyti, bet visada atsakingai.
G. Stankevičiūtė priduria, kad internete yra ir naudingų patarimų, kuriuos galima priskirti natūralioms gydymo priemonėms. Pavyzdžiui, ausų skausmą ir uždegimą malšina kamparo aliejus ar šilto vandens kompresai. Virškinimui gerinti tinka natūralios žolelių arbatos: kmynų, pipirmėčių, vaistinių ramunėlių, pankolių.
Kai „gerosios“ priemonės tampa pražūtingos: peroksidas, soda ir kalio permanganatas
G. Stankevičiūtė įspėja, kad kai kurie internetiniai patarimai gali būti itin pavojingi. Kaip pavyzdį ji mini tendenciją vartoti vandenilio peroksidą nuo onkologinių ligų ar organizmo valymui. Tokia savigyda gali sukelti vidaus organų nudegimus ir net negrįžtamus pakitimus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į maistinės sodos vartojimą nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, kuris gali sukelti elektrolitų disbalansą, dar labiau padidinti skrandžio rūgšties gamybą ir trukdyti pasisavinti vaistus bei naudingas medžiagas.
„Žinoma, dauguma pacientų yra mąstantys ir atsakingi žmonės, mėgstantys natūralią mediciną, bet nesinaudojantys sveikatai pakenkti galinčiais internetiniais patarimais. Vis tik kartais sulaukiame ir tokių pacientų, kurie ateina nusivylę tokiomis priemonėmis. Pastebime, kad vandenilio peroksidą geriančių pacientų nuomonę pakeisti sudėtinga, bet pamačiusi, jog perkamas didelis kiekis, pavyzdžiui, 15 buteliukų, visada pasiteirauju, kokiu tikslu perkamas preparatas“, – sako vaistininkė.
Jai antrina ir K. Šnirpūnienė, pabrėždama vaistininkų klausimų svarbą. „Pamenu atvejį, kai vyriškis norėjo nusipirkti kalio permanganato, o paklaustas, kam jį naudos, paaiškino, kad ruošiasi skalauti burną, nes skauda dantį. Žmogus nežinojo, kad kalio permanganatas dėl savo cheminių savybių pažeis jo burnos gleivinę, jo silpną tirpalą galima naudoti tik odos dezinfekcijai. Tad neretai tokie vaistininkų klausimai, pacientams atrodantys kvaili ar pertekliniai, apsaugo nuo neteisingų sprendimų“, – reziumuoja vaistininkė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.