Rūkymas – tai ne tik žalingas įprotis, bet ir rimta priklausomybė nuo nikotino, psichoaktyviosios medžiagos, veikiančios galvos smegenis. Dėl šios priežasties atsisakyti cigarečių dažnai būna nepaprastai sunku. Statistikos duomenys rodo, kad net 70 procentų žmonių, bandžiusių mesti rūkyti, per metus sugrįžta prie šio įpročio. Tačiau medikai turi gerų žinių: yra įvairių priemonių – tiek vaistinių, tiek nemedicininių – padedančių užmiršti cigaretės skonį ir išvengti ligų.
Priklausomybės kaina: kodėl mesti taip sunku?
Diena be cigaretės rūkančiajam gali atrodyti kaip tikra kančia. Metimas rūkyti sukelia nikotino abstinenciją, kuri pasireiškia dirglumu, nuovargiu, galvos skausmu, nemiga, vidurių užkietėjimu, prakaitavimu, kosuliu, nesugebėjimu susikaupti, netgi depresija ir padidėjusiu apetitu. Tačiau šį sunkų periodą įveikus, laukia nauji, malonūs potyriai – atsiveria ryškesnis kvapų pasaulis, sustiprėja uoslė ir skonis.
Rūkymo tendencijos Lietuvoje ir Europoje
Nors tikslių duomenų apie tai, kada Lietuvoje žmonės pradeda rūkyti, nėra, mokslininkai pastebi, kad tuo susigundo vis jaunesni asmenys. Lietuva, deja, išsiskiria dideliu rūkančių vyrų skaičiumi Europos kontekste. 2020 metais mūsų šalyje rūkė 45 procentai vyrų, kai tuo tarpu Švedijoje šis skaičius siekė vos 6 procentus, Danijoje – 15 procentų. Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Everatt teigia, kad daugelyje Europos šalių rūkančių vyrų mažėja, o Lietuvoje – padaugėjo. Šis įprotis yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje tiek daug vyrų miršta nuo plaučių vėžio. Nors moterų rūkymo tendencija Lietuvoje yra mažesnė (14 proc. palyginti su 32 proc. Kroatijoje ar 27 proc. Ispanijoje), stebima didėjanti mirštamumo nuo plaučių vėžio tendencija.
Daktarė R. Everatt pabrėžia, kad tabako epidemija Vakarų šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija ir Skandinavijos šalys, buvo sustabdyta įdiegus efektyvias prevencijos programas.
Rytų Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, tabako epidemija išplito vėliau, o sergamumo plaučių vėžiu ir mirštamumo rodikliai piką pasiekė taip pat vėliau. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau moterų pradeda rūkyti išsivysčiusiose šalyse, todėl sparčiai didėja jų sergamumas plaučių vėžiu.
Elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas: naujos mados ir jų rizika
Elektroninių cigarečių ir kaitinamųjų tabako produktų naudojimas sparčiai plinta visame pasaulyje. Elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kurio sudėtyje yra nikotino, propileno glikolio, glicerolio ir įvairių kvapiųjų priedų. Nors tokiame aerozolyje nėra tabako ir kenksmingų cheminių medžiagų kiekiai gali būti mažesni nei įprastose cigaretėse, tai nereiškia, kad šie produktai yra saugesni. Priešingai, juose yra tų pačių kenksmingų medžiagų kaip ir įprastose cigaretėse, be to, ir kitų, kurių tradicinėse cigaretėse nėra.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ypač jauni žmonės, pabandę elektronines cigaretes, dažniau pradeda nuolat rūkyti įprastas cigaretes. Nikotinas, esantis visuose tabako produktuose, nesvarbu, ar jie kaitinami, ar deginami, sukelia stiprią priklausomybę ir gali pakenkti besivystančioms paauglių smegenims, kurių raida tęsiasi iki 25 metų. Nikotinas paveikia smegenų dalis, atsakingas už dėmesį, mokymąsi, nuotaiką ir impulsų kontrolę. Kuo anksčiau paaugliai pradeda vartoti nikotino produktus, tuo didesnis pavojus, kad ateityje jie taps priklausomi ir nuo kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Daktarė R. Everatt pabrėžia, kad kol kas nėra moksliškai įrodyta, jog kaitinamojo tabako produktai padeda mesti rūkyti, todėl pataria visiems nesusigundyti cigarete.
Lietuva ir naujų tabako produktų vartojimas: 16 proc. gyventojų yra bandę elektronines cigaretes, o 10 proc. – kaitinamojo tabako produktus. Ypač didelis vartojimas stebimas tarp asmenų iki 40 metų. Pavyzdžiui, 15–24 metų amžiaus grupėje elektronines cigaretes vartojo 37 proc. gyventojų, o kaitinamojo tabako produktus – 25 proc.
Kancerogeninės medžiagos tabako dūmuose ir vėžio išsivystymas
Rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis. Įrodyta, kad net 27 procentai visų vėžio atvejų yra susiję su tabako vartojimu. Tabako dūmuose aptinkama daugiau kaip 5 tūkstančiai cheminių junginių, iš kurių daugiau nei 70 yra kancerogeniniai. Tarp jų – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozaminai, aromatiniai aminai, toksiniai metalai ir nuodingosios dujos. Šios medžiagos veikia tiesiogiai arba netiesiogiai, sukeldamos lėtinį uždegimą ir kvėpavimo takų epitelio pažeidimus.
Mokslininkai apskaičiavo, kad rūkantiesiems pavojus sirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnis nei niekada nerūkusiems. Plaučių vėžys neišsivysto per vieną dieną; nuo rūkymo pradžios iki piktybinės ligos požymių atsiradimo gali praeiti 20–40 metų. Svarbu žinoti, kad vėžio riziką labiau didina rūkymo trukmė nei kasdien surūkomų cigarečių skaičius. Todėl didesnę žalą kelia ilgas, bet retesnis rūkymas, nei trumpesnis, bet intensyvesnis.
Sėkmingo metimo strategijos ir aplinkinių parama
Niekada nėra per vėlu išsižadėti žalingo įpročio. Net jei nepavyksta mesti iš karto, svarbiausia yra dėti pastangas ir palaipsniui mažinti cigarečių skaičių. Priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, todėl metimas rūkyti yra ilgas procesas, reikalaujantis ne tik valios, bet ir pagalbos.
Svetainėje nerukysiu.lt pateikiama daug naudingos informacijos norintiems mesti rūkyti. Sėkmingą metimą lemia kelios sąlygos:
- **Stiprus noras ir aiškūs motyvai:** Norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – joks. Svarbu turėti aiškius tikslus, tokius kaip sveikatos gerinimas, pinigų taupymas, geras pavyzdys aplinkiniams ar estetiniai aspektai.
- **Žinojimas, kaip palengvinti abstinenciją:** Svarbu rasti būdų, kaip suvaldyti nikotino trūkumo simptomus, pavyzdžiui, užsiimti fizine veikla, kramtyti ar čiulpti ką nors, gerti daug vandens, atlikti atsipalaidavimo pratimus.
- **Aplinkinių parama:** Lengviau mesti rūkyti, kai palaiko artimieji, draugai ar bendradarbiai. Paprašykite jų būti kantriais, supratingais ir nerūkyti jūsų akivaizdoje.
Kiekvienas bandymas mesti rūkyti yra žingsnis teisinga linkme. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir ieškoti pagalbos, kuri yra prieinama įvairiomis formomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.