Pavasaris daugeliui asocijuojasi su atgimstančia gamta, tačiau alergiškiems žmonėms šis metų laikas dažnai atneša ir nemalonius išbandymus. Statistika rodo, kad daugiau nei 40 proc. europiečių kenčia nuo sezoninio alerginio rinito, o vabzdžių įkandimai yra dažniausia anafilaksinio šoko priežastis žemyne. Vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė dalijasi esminėmis rekomendacijomis, kurios padės apsisaugoti nuo sezoninių alergijų.
Šienligė ar virusinė infekcija: kaip atskirti?
Lietuvoje jau žaliuoja daugybė medžių, o ore sparčiai plinta beržo, alksnio, lazdyno, žilvičio, tuopų, klevų, guobų ir karklų žiedadulkės. Tai reiškia, kad alergiški asmenys jau gali jausti nemalonius simptomus. Vaistininkė paaiškina, kad aeroalergenai dažniausiai paveikia akis, nosį ir plaučius.
„Šienligės simptomai yra panašūs į virusinių ligų, todėl dar nežinantys apie savo alergijas, gali susipainioti. Abiem atvejais pasireiškia akių paraudimas, paburkimas, ašarojimas, čiaudulys, vandeningos išskyros iš nosies, nosies landų paburkimas.
Visgi, sergant virusine infekcija, greičiausiai nepasireikš tokie šienligei būdingi simptomai kaip akių bei nosies niežulys, gomurio ir ryklės niežėjimas. O virusinės infekcijos metu galintys pasireikšti kosulys ar švokštimas krūtinėje, dusulys, esant šienligei bus juntami tik pavieniais atvejais. Didesnė pastarųjų simptomų tikimybė gresia rūkantiems, lėtinėmis plaučių ligomis ar astma sergantiems žmonėms“, – paaiškina J.Aganauskaitė-Žukaitė.
Vabzdžių įkandimų pavojai ir anafilaksinis šokas
Atšilus orams ir pražydus augalams, gamtoje pagausėja įvairių vabzdžių: uodų, mašalų, musių, bičių, vapsvų, širšių. Nors pirminė organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą dažniausiai apsiriboja paraudimu, patinimu ir niežuliu, alergiškam žmogui vabzdžio įgėlimas gali sukelti net gyvybei pavojingą anafilaksinį šoką.
Vaistininkė pabrėžia įgėlimo vietos svarbą. Pastebėjus vabzdžio įkandimą, būtina atidžiai apžiūrėti pažeistą vietą ir, jei matomas geluonis, jį kuo greičiau ištraukti, siekiant sumažinti alergenų patekimą į organizmą.
Ypač pavojingi įgėlimai į liežuvį, ryklę ar gerklas, nes jie gali sukelti kvėpavimo takų patinimą ir dusulį.
„Po įkandimo reikia stebėti, kaip keičiasi bendra savijauta ir ar neatsiranda anafilaksinio šoko ženklai. Tai – reta, bet gyvybei grėsminga, ūmi alerginė reakcija į pakartotinį alergeną. Paprastai pažeidžiamos keturios organų sistemos: odos, kvėpavimo, virškinimo ir kardiovaskulinė. Žmogui pasidaro silpna, atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kvėpavimo takų bei odos tinimas, dusulys, dilgėlinis bėrimas pūkšlėmis. Tokiu atveju būtina reaguoti staigiai – suleisti adrenalino dozę ir kviesti greitąją pagalbą. Šią pavojingą būseną dažniausiai sukelia alergijos vabzdžių įkandimams, kai kurioms vaistų sudėtinėms dalims ir tam tikriems maisto produktams“, – sako vaistininkė.
Kaip apsisaugoti nuo šienligės ir ką turėti po ranka?
Pasak J.Aganauskaitės-Žukaitės, žiedadulkėms sklandant ore, alergiškiems žmonėms pasislėpti beveik neįmanoma, mat alergenų gali būti visur: patalynėje, kilimuose, baldų apmušaluose, drabužiuose, minkštuose žaisluose, ant gyvūnų kailių, palangių, augalų lapų ir kt. Todėl šienlige sergančių žmonių namuose turėtų vyrauti minimalizmas – kuo mažiau smulkių daiktų, kilimų, augalų, dekoratyvinių pagalvių ir kitų interjero detalių, kuriose gali kauptis alergenai.
Norint sumažinti alergenų poveikį, rekomenduojama skalbinių nedžiovinti lauke. Prieš miegą svarbu gerai išsišukuoti arba išsiplauti plaukus, kad ant jų nusėdusios žiedadulkės nepatektų į lovą. Žydint medžiams ir augalams, patartina daugiau laiko praleisti namuose, o vėdinti patalpas tik tada, kai nėra vėjo arba iškart po lietaus. Net važiuojant automobiliu reikėtų užsiverti langus, o pabuvus gamtoje – persirengti.
„Jeigu žmogus žino, kad yra alergiškas žiedadulkėms ir vartoja gydytojo paskirtus vaistus, nereikėtų laukti, kol pasirodys pirmieji alergijos ženklai. Nors manoma, kad alergijos paūmėja balandį arba gegužę, simptomai gali pasireikšti anksčiau. Todėl pasitarus su gydytoju ar vaistininku, receptinius alergijos simptomus slopinančius vaistus reikėtų pradėti vartoti bent 2–3 savaitėmis anksčiau.
Jeigu pavasarinės alergijos metu pasireiškiantys simptomai itin trukdo gyvenimo kokybei, galima naudoti juos palengvinančias papildomas priemones, pavyzdžiui: specialius nosies purškalus, sumažinančius nosies gleivinės paburkimą; akių lašus su veikliąja medžiaga azelastinu, kuris sumažina uždegimą ir tiesiogiai veikia histamino išsiskyrimą; dirbtines ašaras, veikiančias akių saugumą ir dirglumą. Taip pat rekomenduojama keletą kartų per dieną plauti nosies, akių ir burnos gleivines fiziologiniu natrio chlorido arba jūros vandens tirpalu. Ką geriau pasirinkti ir kaip šias priemones naudoti visada patars gydytojas arba vaistininkas“, – patarimais dalijasi J.Aganauskaitė-Žukaitė.
Būtiniausi vaistai alergiškiems vabzdžių nuodams
Vaistininkė įspėja, kad alergiškiems vabzdžių įkandimams žmonėms, esant gamtoje, prie vandens telkinių, krūmynų ar žolynų, būtina naudotis vabzdžius atbaidančiais repelentais ir dėvėti šviesesnių atspalvių drabužius, kad būtų galima pamatyti vabzdį dar prieš jam įgeliant. Jei įgėlimo išvengti nepavyksta, tačiau rimtesnių nusiskundimų nėra, norint sumažinti atsiradusį patinimą ir niežulį, visų pirma rekomenduojama įkandimo vietą atšaldyti.
„Padėti nuraminti nemalonius simptomus gali ir specialūs geliai ar kremai, skirti būtent vabzdžių įkandimo simptomams mažinti, taip pat antihistamino preparatai. Jei jaučiamas skausmas, tempimo jausmas, dilgčiojimas – tai sumažinti gali padėti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir skausmo, sudėtyje turintys ibuprofeno ar paracetamolio. Alergiškiems žmonėms kartu su savimi taip pat visuomet reikia turėti gydytojo paskirtą, jau paruoštą naudoti specialų automatinį švirkštą su injekciniu adrenalino tirpalu. Jį į raumenį galima susileisti patiems, be jokio specialaus pasiruošimo. Jeigu ištikus anafilaksiniam šokui pasireikštų bronchų spazmai, reikėtų pasinaudoti ir bronchus plečiančiais įkvepiamaisiais vaistais.
Tiek adrenalino autoinjektorius, tiek minėta inhaliacinė suspensija yra parduodami tik su gydytojo išrašytu receptu, todėl įtariant alergiją ar kažkada jau patyrus anafilaksinį šoką, būtina pasikalbėti su savo gydytoju ir pasirūpinti šiomis priemonėmis iš anksto“, – paaiškina vaistininkė.
Ji priduria, kad jeigu gydantis namie būklė negerėja ar net blogėja, o praėjus kelioms dienoms paraudimas ir patinimas nemažėja, pradeda kilti temperatūra – reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.