Žymus kardiologas dr. Oliveris Guttmanas teigia, kad stereotipas, jog širdies smūgis ištinka tik nutukusius žmones, yra pavojingai klaidinantis. Vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra padidėjęs cholesterolio kiekis, todėl gydytojas įspėja, kad jis gali paveikti net ir tuos, kurie atrodo liekni, sportiški ir sveiki.
Nors nesveiki įpročiai, pavyzdžiui, sočiųjų riebalų kupina mityba, didelis alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka, gali didinti širdies priepuolio riziką, dr. O. Guttmanas pabrėžia, kad vien kūno sudėjimas neparodo visos tiesos.
„Cholesterolio kiekį lemia daugelis veiksnių, ne tik kūno svoris, – sako jis. – Genetika, mityba, amžius ir fizinis aktyvumas gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui. Problema ta, kad didelis cholesterolio kiekis paprastai nesukelia jokių simptomų – kol nebūna per vėlu.“
Dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, padidėjęs cholesterolio kiekis didina širdies priepuolio, insulto ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kardiologas siekia padėti žmonėms atskirti faktus nuo mitų bei suprasti skirtumą tarp gerojo ir blogojo cholesterolio, kad jie galėtų efektyviau rūpintis savo širdies sveikata ir mažinti ligų tikimybę.
Kas yra cholesterolis – ir ar jis apskritai kenksmingas?
Pirmiausia svarbu suprasti, kas iš tiesų yra cholesterolis. Tai į riebalus panaši medžiaga, vadinama lipidu, randama kiekvienoje kūno ląstelėje. Ne visas cholesterolis yra kenksmingas. DTL cholesterolis, dažnai vadinamas „geruoju“, padeda pernešti cholesterolio perteklių kraujyje atgal į kepenis, kur jis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.
Tačiau MTL cholesterolis, vadinamasis „blogasis“, elgiasi kitaip. Jis gali kauptis arterijų sienelėse, formuodamas riebalines sankaupas, kurios siaurina kraujagysles ir didina širdies priepuolio bei insulto riziką. Jei DTL lygis per žemas, šis žalingas cholesterolis gali kauptis lengviau. Dr. Guttmanas teigia, kad būtent dėl šios priežasties vien bendrojo cholesterolio rodiklis neatskleidžia visos situacijos.
„Du žmonės gali turėti tą patį bendrą cholesterolio lygį, bet labai skirtingą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, priklausomai nuo to, kaip šie komponentai yra subalansuoti“, – aiškina jis.
Vertindami širdies ligų riziką, gydytojai taip pat atsižvelgia į kitus veiksnius, tokius kaip kraujospūdis, amžius, rūkymas, diabetas ir šeimos istorija, todėl niekada nereikėtų susitelkti tik į vieną rodiklį.
Ar lieknumas garantuoja sveiką cholesterolio lygį?
Daugelis žmonių mano, kad jei jie yra liekni ir fiziškai aktyvūs, jiems nereikia nerimauti dėl savo cholesterolio. Tačiau, pasak dr. Guttmano, šis įsitikinimas gali būti pavojingai klaidinantis. „Lieknumas negarantuoja sveiko cholesterolio lygio“, – sako jis. – Cholesterolio kiekiui įtakos turi daug veiksnių, ne tik svoris.“
Kai kurie žmonės, kurie atrodo sportiški ir palaiko sveiką svorį, vis tiek gali turėti padidėjusį cholesterolio kiekį, nes jų organizmas natūraliai jo gamina daugiau. Padidėjęs cholesterolio kiekis taip pat gali būti paveldimas. Svarbūs ne tik bendri kūno riebalai, bet ir visceralinis riebalinis audinys – riebalai, kaupiami giliai pilvo srityje aplink organus. Šio tipo riebalai yra susiję su didesniu žalingo MTL cholesterolio kiekiu ir didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Tyrimai rodo, kad dietos, kuriose gausu sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų maisto produktų, gali skatinti visceralinių riebalų kaupimąsi net ir liekniems žmonėms. „Vienintelis būdas sužinoti savo lygį yra kraujo tyrimas, – sako dr. O. Guttmanas. – Turėtumėte jį reguliariai tikrinti, kad įsitikintumėte, jog jis nepastebimai nedidėja.“
Ar moterys turi mažiau nerimauti dėl cholesterolio?
Nors moterys paprastai rečiau nei vyrai patiria širdies smūgį, cholesterolis vis tiek yra svarbus rizikos veiksnys. Dr. O. Guttmanas paaiškina, kad moterys linkusios susirgti širdies ligomis vėliau, iš dalies dėl apsauginio estrogeno poveikio prieš menopauzę. Tačiau rizika smarkiai padidėja po menopauzės.
„Širdies ligos išlieka viena pagrindinių moterų mirties priežasčių“, – sako jis. Kitas iššūkis yra tas, kad moterų simptomai dažnai būna mažiau būdingi nei klasikinis spaudžiantis krūtinės skausmas, kurį dažnai apibūdina vyrai. „Dėl šių priežasčių svarbu, kad moterys taip pat atkreiptų dėmesį į savo širdies ir kraujagyslių sveikatą, įskaitant cholesterolio kiekį ir kitus rizikos veiksnius, ir kreiptųsi į gydytoją, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų.“
Ar mityba gali padėti sureguliuoti cholesterolio kiekį?
Mityba gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant cholesterolio kiekį. Maisto produktai, kuriuose gausu tirpių skaidulų, pavyzdžiui, avižos, pupelės ir lęšiai, gali padėti sumažinti žalingo MTL cholesterolio kiekį. Avižose yra beta gliukano – tirpių skaidulų rūšies, kuri žarnyne sudaro gelio pavidalo medžiagą ir jungiasi su cholesteroliu, neleisdama daliai jo absorbuotis į kraują. Tyrimai parodė, kad vos dvi dienas valgant avižų košę, MTL cholesterolio kiekis gali sumažėti iki 10 procentų, ypač žmonėms, sergantiems metaboliniu sindromu – būklių grupe, apimančia nutukimą, aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, didinančią širdies ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.