Klastinga inkstų liga, kuri nepaiso simptomų: kada privaloma tikrintis?

Lėtinė inkstų liga (LIL) – klastinga sveikatos problema, kurią specialistai vis dažniau vadina „tyliąja epidemija“. Didelė dalis sergančiųjų apie ją sužino per vėlai, nes ankstyvosiose stadijose liga dažnai nesukelia jokių apčiuopiamų simptomų. Tai reiškia, kad inkstų funkcija gali būti stipriai sutrikusi dar prieš tai, kai žmogus pajunta pirmuosius ligos požymius. Tarptautinių tyrimų duomenimis, iki 80 procentų ankstyvųjų LIL atvejų lieka nenustatyti, o net ir pažengusiose stadijose apie pusė visų atvejų aptinkami per vėlai.

Kodėl lėtinė inkstų liga tokia klastinga?

Kaip teigia profesorė Inga Arūnė Bumblytė, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentė, ankstyvas ligos nustatymas yra kritiškai svarbus ir gali iš esmės pakeisti paciento ligos eigą.

„Lėtinė inkstų liga yra klastinga, nes ilgą laiką nejuntama ir yra pavojinga. Ji gali sukelti inkstų nepakankamumą ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Gera žinia ta, kad ši liga gana lengvai diagnozuojama, tačiau dėl nepastebimų ligos simptomų žmonės dažnai nesikreipia į gydytojus ir neatlieka net paprastų profilaktinių tyrimų, kurie galėtų padėti ligą nustatyti daug anksčiau“, – sako prof. dr. I. A. Bumblytė.

Ankstyva diagnostika: paprasta, bet gyvybiškai svarbi

Siekiant efektyviai identifikuoti inkstų ligų riziką, Europos inkstų asociacija rekomenduoja vadinamąją ABCDE tyrimų sistemą. Ji apima: Albuminurijos nustatymą (baltymo kiekį šlapime), B (Blood pressure) kraujospūdžio matavimą, Cholesterolio ir Gliukozės kiekio įvertinimą kraujyje, bei E (eGFR) inkstų funkcijos įvertinimą, apskaičiuojant glomerulų filtracijos greitį pagal kreatinino koncentraciją. Šie tyrimai padeda visapusiškai įvertinti širdies, inkstų ir metabolinių ligų riziką.

Profesorė I. A. Bumblytė pabrėžia, kad inkstų būklę lengvai atskleidžia paprasti kraujo ir šlapimo tyrimai, o esant poreikiui – ir inkstų ultragarsas. Šie tyrimai gali atskleisti ne tik inkstų, bet ir kitų organizmo sistemų sutrikimus, todėl jų reguliarus atlikimas yra esminis geros sveikatos palaikymo aspektas.

Rizikos grupės: kam patikra yra būtina?

Profesorė I. A. Bumblytė atkreipia dėmesį, kad ypatingą dėmesį inkstų funkcijai turėtų skirti tie, kuriems kyla didesnė lėtinės inkstų ligos rizika. Į šią rizikos grupę patenka: sergantieji cukriniu diabetu, asmenys, turintys padidėjusį kraujospūdį, kenčiantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, turintys antsvorio ar nutukimą, taip pat tie, kurių artimieji yra sirgę inkstų ligomis.

Šioms grupėms primygtinai rekomenduojama bent kartą per metus atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus bei reguliariai konsultuotis su šeimos gydytoju. Ankstyva diagnostika leidžia ne tik laiku pradėti gydymą, bet ir pritaikyti veiksmingas inkstus saugančias priemones, kurios gali ženkliai sulėtinti ligos progresavimą ir užkirsti kelią inkstų nepakankamumui.

„Anksti nustatyta lėtinė inkstų liga dažnai gali būti sėkmingai kontroliuojama ir tokiu būdu užkertamas kelias inkstų nepakankamumui. Todėl svarbiausia žinutė pacientams – žinoti savo rizikos veiksnius ir nedelsti pasitikrinti. Norint pasitikrinti inkstų funkciją, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – teigia prof. I. A. Bumblytė.

Lietuvos pažanga ir neišspręsti iššūkiai

Lietuvoje inkstų ligomis sergantiems pacientams užtikrinamas modernus gydymas, atitinkantis Europos standartus. Šalyje veikia efektyvi dializės ir inkstų transplantacijos sistema, nuolat plečiamos retų inkstų ligų diagnostikos ir gydymo galimybės.

Nepaisant pasiekimų, Lietuvoje vis dar trūksta tikslių duomenų apie ankstyvosiomis lėtinės inkstų ligos stadijomis sergančiųjų skaičių, nes kol kas nėra sukurto nacionalinio šios ligos registro. Šis faktas dar labiau pabrėžia ankstyvos diagnostikos ir reguliarių profilaktinių tyrimų svarbą, siekiant geriau valdyti šios ligos plitimą ir pasekmes visuomenės sveikatai.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 4 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *